Vilama
Vilama arba Vilamos lagūna (isp. Laguna de Vilama) – druskingas ežeras šiaurės vakarų Argentinoje, Chuchujaus provincijoje, 75 km į pietvakarius nuo Rinkonados, Andų aukštikalnėse (4650 m aukštyje), šalia sienos su Bolivija, netoli sienos su Čile. Nusidriekęs iš šiaurės į pietus 18 km, plotis iki 9 km.[1] Lagūnos plotas kinta priklausomai nuo metų laiko.
| Vilama | |
|---|---|
 Lama Vilamos lagūnos pakrantėje
| |
| Vieta |  Argentina
|
| Plotas | iki 90[1] km² |
| Vidutinis gylis | 0,2 m |
  Vilama | |
| Koordinatės | 22°35′0″ p. pl. 66°55′0″ v. ilg. / 22.58333°š. pl. 66.91667°r. ilg. |
Ežero pakrantėje stūkso keletas kalnų (Tintė 5849 m, Vilama 5678 m, Negras 5026 m).
Vilamai, kaip ir kitiems Andų aukštikalnių ežerams, būdingas didelis sunkiųjų metalų (pvz., arseno) kiekis, didelis druskingumas ir didelė ultravioletinė spinduliuotė. Prie ežero seniau kastas švinas, uleksitas.[2]
Vilama, drauge su aplinkiniais ežerais, 2000 m. paskelbta Ramsaro konvencijos saugoma šlapyne.[3]
Atokios Vilamos apyežerės negyvenamos, bet pietiniame lagūnos krante rasta čulpų (indėnų laidojimo bokštų).[4]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 R. Ziesler and G.D. Ardizzone. LAS AGUAS CONTINENTALES DE AMERICA LATINA/THE INLAND WATERS OF LATIN AMERICA, Fishery Information, Data and Statistics Service. Fisheries Department FAO, Rome.
- ↑ Garrett, Donald E. (1998). Borates: Handbook of Deposits, Processing, Properties, and Use. Elsevier. p. 194.
- ↑ Morales, Marcelo R.; Seeligmann, Claudia; Maidana, Nora I. (2011). „El género Navicula sensu stricto (Bacillariophyceae) en humedales de altura de Jujuy, Argentina“. Boletín de la Sociedad Argentina de Botánica. 46 (1–2): 13–29.
- ↑ Raviña, María Gabriela; Fernández, Ana María; De Feo, Carlos Alberto (2007). „Las cabeceras del río Grande de San Juan y sus relaciones con áreas vecinas durante los últimos momentos del desarrollo cultural prehispánico“. Cuadernos de la Facultad de Humanidades y Ciencias Sociales. Universidad Nacional de Jujuy (32): 135–149.