Vidmarko formulė
Vidmarko formulė – alkoholio koncentracijos kraujyje apskaičiavimo formulė, besiremianti duomenimis apie išgertą alkoholį, jo kiekį, kūno masę.[1] Atlikęs daugybę alkoholio metabolizmo organizme tyrimų, šią formulę praktiškai pritaikė švedų mokslininkas Erikas M. P. Vidmarkas.[2][3]
Formulė redaguoti
Vidmarko formulė ir šiandien naudojama teismo medicinos praktikoje alkoholio kiekio kraujyje įvertinimui tais atvejais, kai nebuvo atliktas tyrimas alkotesteriu arba dėl kitų priežasčių nebuvo galima laiku paimti kraujo ar šlapimo mėginių tyrimams.[4] Jis priklauso mažiausiai tikslių alkoholio kraujyje nustatymo metodų grupei.[5][6]
.jpg)
Išsamiau:
- c – alkoholio koncentracija kraujyje [‰] arba [g/l];
- V – gėrimo tūris [ml];
- ωalk – alkoholio dalis gėrime;
- ρalk – etilo alkoholio tankis [g/ml];
- m – tiriamojo kūno masė [kg];
- r – vidutinis redukcijos faktorius – alkoholio santykis kraujyje ir audiniuose [l/kg];
- β – vidutinis eliminacijos faktorius, per kiek laiko alkoholis pasišalina iš organizmo [‰/h];
- Δt − laikotarpis nuo gėrimo pradžios iki alkoholio nustatymo momento [h].
Vidutiniam redukcijos koeficientui r ir vidutiniam eliminacijos koeficientui β taikomas vidurkis:[7][8]
Vyrams: vidutinis redukcijos koeficientas rm = 0,68 l/kg ir vidutinis eliminacijos koeficientas β = 0,15 ‰/val;
Moterims: vidutinis redukcijos koeficientas rž = 0,61 l/kg ir vidutinis eliminacijos koeficientas β = 0,17 ‰/val.
Kadangi Vidmarko skaičiavime neatsižvelgiama į alkoholio dinamiką, formulė taikoma pagal bendrą išgerto alkoholio kiekį ir praėjusį laiką, galima gauti tik teorinę (o ne tikslią) alkoholio koncentraciją kraujyje, kuri gali būti didesnė arba mažesnė nei faktinė. Todėl Vidmarko skaičiavimu gaunama teorinė alkoholio koncentracija, pagal bendrą išgerto alkoholio kiekį. Formulėje neišskiriama alkoholis dalis, kuri prarandama dėl nuolatinio rezorbcijos deficito.[9] Norint geriau interpretuoti Vidmarko skaičiavimo rezultatus, be pagrindinių duomenų apie suvartotą alkoholį ir kūno svorį, būtina gauti kuo daugiau duomenų apie suvartoto maisto kiekį, maisto vartojimo laiką, tiriamojo dinamiką, sveikatos būklę ir panašiai, kad būtų galima apskaičiuoti kuo tikslesnį alkoholio kiekį kraujyje.[10]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Carpenter JA. Effects of alcohol on some psychological processes. Quarterly Journal of Studies on Alcohol. 1980;23:274.
- ↑ Тасић, M. и М. Симић: Судскомедицински аспекти алкохолисаности, у Судска Медицина, Нови Сад (2007) стр. 157-175.
- ↑ Jones, A.W.: The Relationship between Blood Alcohol Concentration (BAC) and Breath Alcohol Concentration (BrAC), A Review of the Evidence, Department of Forensic Genetics and Forensic Toxicology, National Board of Forensic Medicine, Linköping, Sweden, Department for Transport London, Road Safety Web Publication June, 15 (2010).
- ↑ Simić M. Sudskomedicinski aspekti alkoholisanosti (poglavlje 9). u Tasić M, i sar. Sudska medicina.Novi Sad: Zmaj; 2007. p. 157-175
- ↑ Тасић, M. и М. Симић: Судскомедицински аспекти алкохолисаности, у Судска Медицина, Нови Сад (2007) стр. 157-175.
- ↑ „Kako je test krvi za alkohol?“. bo.alcoruguru.ru. Nuoroda tikrinta 2021-01-29.
- ↑ Kovačić, Z.: Toksikološka vještačenja u prometu, Ministarstvo unutarnjih poslova Republike Hrvatske, Zagreb (1993).
- ↑ Gruber, E.N.: Vještačenje stupnja alkoholiziranosti, Zbornik stručnih radova alkohološkog glasnika – Priručnik, Zagreb (2003).
- ↑ Haffner, H.T., M. Graw, A. Dettling, G. Schmitt, A. Schuff: Concentration dependency of the BAC/BrAC (blood alcohol concentration/breath alcohol concentration) conversion factor during the linear elimination phase. International Journal of Legal Medicine, October (2003) 276-281.
- ↑ Ljiljana Simurdić Primjena metoda za odrđivanje koncentracije alkohola u organizmu i komparacija rezultata., Glasnik hemičara,tehnologa i ekologa Republike Srpske, 11 (2015) 56-64
Literatūra redaguoti
- Andreasson, Rune; Jones, A. Wayne: The Life and Work of Erik M. P. Widmark. In: American Journal of Forensic Medicine & Pathology. Band 17(3), September 1996, S. 177–190.