Veterinarija
Veterinarija (lot. veterinaria) – mokslo ir praktinės veiklos sritis, apimanti gyvūnų laikymą, pervežimą, naudojimą, priežiūrą, apsaugą, ligų diagnostiką ir gydymą, pašarų gamybą, perdirbimą, veterinarinių vaistų ir veterinarinės paskirties biocidų gamybą, paskirstymą ir naudojimą[1]. Veterinarijos objektas yra visi naminiai ir laukiniai gyvūnai, pašarai, vanduo, veterinariniai vaistai ir veterinarinės paskirties biocidai, gyvūnų laikymo vietos ir pervežimo priemonės.
Tarptautinė veterinarijos diena – balandžio 30-oji.
Istorija redaguoti
Gyvūnai pradėti gydyti nuo tada, kai jie buvo prijaukinti. Pirmųjų rašytinių žinių apie gyvūnų gydymą yra iš IV a. prieš Kristų (Egiptas, Mesopotamija). Senovės Graikijoje gyvūnus gydė hipiatrai (mokslas buvo vadinamas hipiatrika). Kai kurias gyvūnų ligas aprašė romėnai, I a. Kolumela pirmasis pavartojo veterinarinės medicinos terminą. Viduramžiais veterinarija buvo menkai plėtojama. Mokslinė veterinarija atsirado kartu su medicinos, gamtos mokslų, technikos plėtote. XVIII a. antroje pusėje Prancūzijoje, Vokietijoje, Austrijoje buvo įkurtos veterinarijos mokyklos, plėtojami veterinariniai tyrimai, parašyti pirmieji vadovėliai. Rusijos imperijoje XIX a. pradžioje Sankt Peterburgo, Maskvos medicinos ir chirurgijos akademijose buvo įkurti Veterinarijos skyriai. 1848 m. Tartu, 1851 m. Charkove pradėjo veikti veterinarijos mokyklos, kurios 1873 m. buvo pertvarkytos į veterinarijos institutus. 1873 m. Veterinarijos institutas atidarytas Kazanėje, 1889 m. – Varšuvoje.
Veterinarijos sritys redaguoti
Skiriamos 3 veterinarijos disciplinų grupės:
- Veterinarinės medicinos studijos
- Klinikinės veterinarija
- Veterinarinės higienos disciplinos
Veterinarija siejasi su zootechnika, medicina, biologija, chemija ir kitais gamtos mokslais. Veterinarijos tyrimo duomenys padeda diagnozuoti gyvūnų ligas, mažinti jų sukeltus nuostolius, didinti gyvūnų produktyvumą.
Organizacijos redaguoti
Tarptautinės veterinarijos organizacijos redaguoti
- Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija
- Pasaulio veterinarijos asociacija
- Europos veterinarijos federacija
Veterinarijos studijos redaguoti
Lietuva redaguoti
Lietuvoje iki 2010 m. veikė Lietuvos veterinarijos akademija (dab. LSMU).
Austrija redaguoti
Seniausia Austrijos vetarinarijos aukštoji mokykla – 1765 m. įsteigta „Mokymosi mokykla gyvulių ligoms gydyti“ (Lehrschule zur Heilung der Viehkrankheiten, Vienos veterinarijos universitetas), Viena. Kituose Austrijos miestuose vetarinarijos studijų programų nėra.
Vokietija redaguoti
Vokietijoje veterinarija (vok. Veterinärmedizin – 'veterinarinė medicina', taip pat Tiermedizin – 'gyvūnų medicina') studijuojama nuo XVIII a. (1771 m.). Pradžia – Gėtingeno universitetas. Tuo metu universiteto mokslininkas universalas Johann Christian Erxleben gavo leidimą universitete steigti Gyvulių vaistų institutą (Vieharzney-Institut). Gėtingeno universiteto Veterinarijos institutas (Tierärztliches Institut der Georg-August-Universität Göttingen) – seniausia ir pirmoji universitetinė švietimo įstaiga Vokietijoje. Šiuo metu jame jau nebėra veterinarijos studijų.
Seniausia, iki šiol veikiant savarankiška veterinarijos aukštoji mokykla – 1778 m. (valdant Georg III) įsteigta mokykla (Roßarzney-Schule), dab. Hanoverio aukštoji veterinarijos mokykla (Tierärztliche Hochschule Hannover), nuo 2003 m. turinti paramos fondo (Stiftung – fundacijos) statusą (Stiftung Tierärztliche Hochschule Hannover).
Studijos yra tokiuose miestuose kaip Berlynas (Berlyno laisvasis universitetas), Gysenas (Justus-Liebig-Universität), Leipcigas (Leipcigo universitetas) ir Miunchenas (Miuncheno universitetas).
Šveicarija redaguoti
Šveicarijoje veterinarijos studijas rengia Berno universitetas (Bernas) ir Ciuricho universitetas (Ciurichas). Studijų etapai – Vorphysikum, Physikum ir klinikinė praktika. Laikomas valstybinis egzaminas, suteikiama aprobacija „veterinaras“ (Tierarzt). Po disertacijos suteikiamas mokslinis laipsnis – veterinarijos medicinos daktaras (Doctor medicinae veterinariae, Dr. med. vet.).
