Veimutinė pušis

Pinus strobus

Veimutinės pušys
Silveinijos tyrlaukyje (Sylvania Wilderness)

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), ^[1]

Karalystė:	Augalai ( Plantae)
Skyrius:	Pušūnai ( Pinophyta)
Klasė:	Pušainiai ( Pinopsida)
Šeima:	Pušiniai ( Pinaceae)
Gentis:	Pušis ( Pinus)
Rūšis:	Veimutinė pušis ( Pinus strobus)

Binomas

Pinus strobus
L., 1753

Veimutinės pušies savaiminio paplitimo arealas
Šiaurės Amerikos žemyno rytuose

Veimutinė pušis (Pinus strobus) – pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, pušų (Pinus) genties medžių rūšis.

Paplitimas redaguoti

Savaime paplitusi Šiaurės Amerikos žemyno rytuose: vakaruose – Minesotos didesnioji rytų dalis ir Ajovos šiaurės rytai, šiaurėje jos arealas tęsiasi pietryčių Manitoboje ir pietinėse Ontarijo ir Kvebeko provincijų dalyse, šiaurės rytuose arealas siekia Niufaundlandą, rytuose išplitusios per visas Naujosios Anglijos valstijas, Niujorką, Pensilvaniją, šiaurinį Naująjį Džersį, pietuose nutoldamos nuo Atlanto vandenyno ir per Apalačų kalnus siekia Džordžiją.

Auga iki 1500 m aukštyje.

Introdukuota daugelio Europos šalių parkuose, želdynuose.

Lietuvoje redaguoti

Ši svetimžemė rūšis yra introdukuota Lietuvoje, gana gerai prisitaikiusi prie vietinio klimato. Ji buvo veista Lietuvos miškuose, bet pastaruoju metu dėl Cronartium ribicola daromos žalos šią pušį šalies miškuose nustota platinti. Anot L. Januškevičiaus (2006), veimutinė pušis auga Vilniaus rajone Vyžulionių miške (0,2 ha), kur buvo pasodinta 1910 m., Nemenčinės miškų urėdijos Magūnų (buv. Žaliašilio) girininkijos miškuose prie Nemenčinės, Radviliškio girininkijos Bebrujų miške (0,13 ha medynas), Jurbarko miškų urėdijos Kalvelių girininkijos Viešvilės miške (0,4 ha medynas).^[2].

Kelios pušys yra saugomi gamtos paveldo objektai:

Baltpamūšio veimutinė pušis (Pasvalio raj.)
Padysnio veimutinė pušis (Ignalinos raj.)
Pajiešmenių parko veimutinė pušis (Pasvalio raj.)
Žagarės miško veimutinė pušis (Joniškio raj.)

Aukščiausia Lietuvoje užfiksuota veimutinė pušis siekia 42 metrus^[3].

Matmenys redaguoti

Tai aukščiausia rytinėje Šiaurės Amerikos žemyno dalyje auganti vietinių medžių rūšis. Jų aukštis iki 30–67 m, kamieno skersmuo – 100–180 cm. 2003 m. duomenimis, Didžiųjų Dulsvųjų kalnų nacionaliniame parke šiuo metu auganti Bugermano pušis (Boogerman Pine) yra aukščiausia – jos aukštis 56,54 m. Šiuo metu masyviausia – 185 cm kamieno skersmens ir 40,2 m aukščio pušis auga JAV Meino valstijos nedideliame Morilo (Morrill) miestelyje. Istoriškai yra užregistruota masyvesnių: viena tokių, Ričo kalnų pušis, augusi Tenesio valstijoje, nupjauta, kai buvo 186 cm kamieno skersmens ir 51,2 m aukščio, su nulūžusia viršūne.

Išvaizda redaguoti

Laja kūgiška, vėliau tampa plokščia, netaisyklinga. Žievė tampa pilkai ruda, giliai sueižėjusi į plačias netaisyklingas plokšteles. Spygliai 6–10 cm ilgio, 0,7–1 mm storio, susitelkę po 5. Kankorėžiai cilindriški, pilkšvai rudi, 8–20 cm ilgio, 2–3 cm ilgio žvyneliais. Sėklos 5–6 mm ilgio, su 1,8–2,5 cm ilgio skristuku.

Amžius ir atsparumas redaguoti

Gali išgyventi iki 350–400 metų. Veimutinė pušis mėgsta vėsų, drėgną klimatą, gerai vėdinamą dirvą. Atsparumas šalčiui iki -34,4 – -39,9 °C.

Panaudojimas redaguoti

XVII–XVIII a. veimutinės pušies mediena plačiai naudota Karališkojo laivyno laivų statybai, taip pat baldų gamybai, namų statybai. Dėl intensyvaus kirtimo rytinėje arealo dalyje beveik išnaikinta^[4].

Pavadinimas ir sinonimai redaguoti

Amerikos žemyno anglų k. turi šiuos pavadinimus: eastern white pine, northern white pine, white pine, northern pine, britų anglų kalba – Weymouth pine. Prancūziškai – Pin blanc, Pin du Lord arba Pin de Weymouth.

Veimutinės pušies lotyniški sinonimai^[5]:

Leucopitys strobus (L.) Nieuwl.
Pinus nivea Booth ex Carrière
Pinus strobus var. brevifolia Carrière
Pinus strobus f. brevifolia (Carrière) Rehder
Pinus strobus subsp. cumberlandensis Silba
Pinus strobus var. fastigiata Beissn.
Pinus strobus f. fastigiata (Beissn.) Beissn.
Pinus strobus f. glauca (Beissn.) Voss
Pinus strobus f. prostrata (Beissn.) Fernald & Weath.
Pinus strobus f. strobus
Pinus strobus var. umbraculifera Carrière
Pinus strobus f. umbraculifera (Carrière) Beissn.
Pinus tenuifolia Salisb. – neteisėtas sinonimas
Pinus umbraculifera K.Koch – negaliojantis sinonimas
Strobus strobus (L.) Small – negaliojantis sinonimas
Strobus weymouthiana Opiz

Irokėzų genčių konfederacija veimutinę pušį pavadino „Taikos medžiu“. Jungtinėje Karalystėje veimutinė pušis žinoma „Weymouth pine“ pavadinimu pagal Britų karališkojo jūrų laivyno kapitono Džordžo Veimuto (George Weymouth) pavardę, kuris iš Šiaurės Amerikos kolonijų, arba dabartinės Meino valstijos, 1605 m. į Angliją pargabeno šios pušies sėklytes.

Čiapasinė pušis redaguoti

Nepaisant to, kad Čiapasinių pušų populiacijos savaiminis paplitimo arealas yra gana toli nuo veimutinių pušų (Pinus strobus) – pietinė Meksika ir Gvatemala, Čiapinės pušys auga skirtingoje klimatinėje zonoje – atogrąžose, ir turi morfologinių, nors ir nedidelių, skirtumų – skiriasi spygliai, kankorėžių žvyneliai, dalis botanikų ją traktuoja kaip veimutinės pušies varietetą – Pinus strobus var. chiapensis^[6].

Bet atlikta genetinė analizė rodo, kad nepaisant nedidelių morfologinių skirtumų, Čiapasinių pušų ir veimutinių pušų (Pinus strobus) populiacijos yra genetiškai labai skirtingos. Taksone abi populiacijos grupuojamos skirtingose kladose, tad laikytinos atskiromis pušų (Pinus) genties rūšimis – Čiapasinė pušis (Pinus chiapensis) ir veimutinė pušis (Pinus strobus)^[7]