Vikipedija

Varniai

Apie Kauno marių užlietą kaimą žr. Varniai (Kaunas).

Varniai – miestas Telšių rajono savivaldybėje, 33 km į pietus nuo Telšių, prie Varnelės upės. Prie kelio  160  Telšiai–Varniai–Laukuva  ir kelio  223  Užventis–Varniai . Seniūnijos centras, Varnių seniūnaitija. Miesto planas radialinis. Yra istorijos, architektūros bei dailės paminklų – namas, kuriame 1850–1864 m. gyveno vyskupas Motiejus Valančius, Varnių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia (seniausia Žemaitijoje, pastatyta 1691 m.; buvusi katedra, ypatingi šventoriaus vartai), medinė Varnių Šv. Aleksandro bažnyčia (pastatyta 1804 m.), Žemaičių vyskupystės muziejus kunigų seminarijos rūmuose. Veikia Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazija, Telšių regioninis profesinio mokymo centras, biblioteka (nuo 1938 m.), paštas (LT-88050).

Varniai
            
Varnių panorama
Varniai
Varniai
55°44′35″š. pl. 22°22′16″r. ilg. / 55.743°š. pl. 22.371°r. ilg. / 55.743; 22.371 (Varniai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis Telšių apskritis Telšių apskritis
Savivaldybė Telšių rajono savivaldybė Telšių rajono savivaldybė
Gyventojų (2023) 854
Plotas 3,21 km²
Tankumas (2023) 266 žm./km²
Pašto kodas LT-88050
Vikiteka Varniai
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Var̃niai
Kilmininkas: Var̃nių
Naudininkas: Var̃niams
Galininkas: Varniùs
Įnagininkas: Var̃niais
Vietininkas: Var̃niuose

rus. Ворни, rus. Ворне[2], rus. Мѣдники[3]

Per miestą teka Varnelė, į pietus nuo miesto telkšo Lūkstas. Varniai įsikūrę Žemaičių aukštumoje, įeina į Varnių RP teritoriją. Apylinkėse telkšo Lūkstas pietvakariuose, Stervas ir Biržulis šiaurės rytuose, įkurtas Biržulio-Stervo ornitologinis draustinis.

Kultūros ir jaunimo centras

Etimologija redaguoti

 
Varnelė ties Varniais

1320 m. minimi Mẽdininkai (Medenike) dešiniajame Varnelės krante. Ši gyvenvietė dominavo iki XVI a. 2-osios pusės, kai į šiaurę nuo Medininkų, kairiajame Varnelės krante XV a. įsikūrė Varniai. Pastarasis vardas kilęs nuo Varnelės upelio, kuris prateka pro miestą (vandenvardinis vietovardis). Dar 1904 m. Vaižgantas jos pavadinimą mini kaip Varnė.[4] Mažybinė priesaga, matyt, atsirado ilgainiui, išaugus gyvenvietei.

1491 m. Kulmo teisės suteiktos Medininkams, o 1635 m. Magdeburgo teisės – jau Varniams. Ilgainiui Medininkų vardas apskritai išnyko iš vartosenos.[5]

Istorija redaguoti

 
1539 m. Carta Marina žemėlapyje pavaizduoti Varniai

Varnių duburyje aptikta apie 40 akmens amžiaus stovyklų. 1982 m. Duonkalnyje, buvusioje Biržulio saloje aptiktas žynio kapas.

Miestelis įeina į senovės žemaičių genties gyvenamos teritorijos ribas. XIV a. Varnelės upės dešiniajame krante buvo įsikūrusi Medininkų gyvenvietė, 1314–1399 m. gyvenvietę puolė kryžiuočiai, 1389 m. kryžiuočius čia sumušė žemaičiai. 1417 m. Ldk Vytautas Didysis įkūrė Medininkų vyskupiją, pastatydino katedrą, tais pačiais metais suteikė miesto teises. Siekdamas įtvirtinti savo valdžią, Vytautas ėmė atidavinėti valstiečius bajorams, tačiau, nenorėdami patekti priklausomybėn ir atsisakyti savo dievų, valstiečiai sukilo ir sudegino Medininkų bažnyčią, išvijo vyskupą su kunigais. Sukilimo slopinti atvyko Vytautas, ramindamas nukentėjusius bajorus jiems išdalijo žemės.

1417–1864 m. čia buvo Žemaičių vyskupijos centras. XV a. priešais Medininkus, kairiajame Varnelės krante ėmė kurtis Varniai, minimi 1539 m. Olauso Magnuso sudarytame žemėlapyje Carta Marina. XVI a. Varniai tapo vienu iš svarbiausių lituanistinės kultūros centrų ne tik Žemaitijoje, bet ir visoje LDK. Žemaičių vyskupas Merkelis Giedraitis (1576–1609 m.) siekė įvykdyti galutinę visų valstybės luomų christianizaciją. Tam tikslui Varniuose subūrė šviesiausius poetus, į vyskupiją kanauninkais pasikvietė ir lėšomis aprūpino istoriką Motiejų Strijkovskį, Lietuvos valstybės savarankiškumo šalininką, parašiusį ir 1582 m. išspausdinusį „Lenkijos, Lietuvos, Žemaitijos ir visos Rusios kroniką“, ir Mikalojų Daukšą – lietuviškų katalikiškų raštų rengėją.

Varniuose parengtas M. Daukšos verstas J. Ledesmos katekizmas – pirmasis katalikų katekizmas LDK. M. Daukša tapo pirmuoju literatūrinės lietuvių kalbos kūrėju, o 1599 m. išleista jo lietuviška „Postilė“ – XVI–XVII a. svarbiausiu mūsų kultūros istorijos įvykiu. Didelį darbą atliko vertėjas, pasiryžęs išversti didžiulio formato 632 puslapių knygą į lietuvių kalbą.

1635 m. suteiktos Magdeburgo teisės. 1740 m. iš Kražių atkelta kunigų seminarija. XIX a. 2-ojoje pusėje Motiejus Valančius įsteigė Vilniaus Zavadskio knygyno filialą. Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius į kovą prieš rusifikaciją, katalikybės naikinimą įtraukė ir valstietiją, Varniuose vėl sutelktas gausus bendraminčių švietėjų, raštijos darbuotojų būrys, organizuota uždraustos lietuviškos spaudos leidyba ir platinimas. Tuo metu Varniai buvo Telšių apskrities miestelis, valsčiaus centras.[6]

Po 1926 m. perversmo įkurta 1927–1931 m. veikė Varnių koncentracijos stovykla. 1930 m. buvo leidžiamas literatūros žurnalas „Atvanga“. Pokario metais apylinkėse veikė Žemaičių apygardos Šatrijos partizanų rinktinės partizanai.1997 m. kovo 3 d. patvirtintas Varnių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XV a. Varnių (Medininkų) valsčiaus centras ?
XIX a. – 1915 m. Telšių apskritis
1915 m. Varnių apskrities centras
1919–1950 m. Telšių apskritis
1950–1953 m. rajoninio pavaldumo miestas Varnių rajono centras Klaipėdos sritis
1953–1962 m.
1962–1995 m. rajoninio pavaldumo miestas,
Varnių apylinkės centras 		Telšių rajonas
1995– Varnių seniūnijos centras Telšių rajono savivaldybė Telšių apskritis

Kunigų seminarija redaguoti

 
Varnių katedra
 
Varnių kunigų seminarija, dabartinis Žemaičių vyskupystės muziejus

Varnių kunigų seminarija savo veiklą pradėjo 1623 m., kai iš Kražių į Varnius buvo pasiųsti du jėzuitų kunigai: Andrius Kumlevičius ir Matas Flascius su dviem broliais: Mikalojumi Andriejausku ir Luku Sebastijonavičiumi. Jie ėmėsi vadovauti čia įkurtai seminarijai. Mokyta moralinės teologijos, apeigų, bažnytinio giedojimo ir kt. Mokydavosi 6-8 jaunuoliai. Vyskupų nuomone, seminarija veikė prastai, gal todėl ir neilgai. 1628 m. ji perkelta į Kražius.

Varniuose pastačius naują mūrinę katedrą, XVII a. pabaigoje imta rūpintis, kad kunigų seminarija vėl veiktų Varniuose. 1739 m. vyskupas Juozapas Karpis Varnių seminarijos įkūrimo reikalams skyrė 6000 lenkiškų auksinų, vyskupo skatinami seminarijos kūrimą rėmė ir turtingi kunigai. J. Karpis pradėjo seminarijos Varniuose statybą, ją užbaigė vyskupas Antanas Dominykas Tiškevičius.

1741 m. seminarija vėl pradėjo veiklą. Savotiškiems tris mėnesius trunkantiems „kvalifikacijos kėlimo kursams“ būdavo sukviečiami ir jau įšventinti bei parapijose dirbantys kunigai. Seminarija išlaikyta iš D. A. Tiškevičiaus šioms reikmėms užrašytų Palūksčio ir Kujainių kaimų. Mokymui pagerinti, be jėzuitų, buvo kviečiami ir mokytojai pijorai. Reikalai gerokai pasitaisė, vyskupas ir kapitula liko patenkinti. 1748 m. klierikų padaugėjo iki 20. Apie 1760–1761 m. vadovavimą seminarijai ir pijorų vėl perėmė jėzuitai.

1762 m. Žemaičių vyskupu paskirtas Jonas Dominykas Lopacinskis. Jis rėmė knygų leidybą, buvo dailės ir literatūros mylėtojas, savo dvarelyje Lukiškėse (Vilniuje) turėjo gausią biblioteką ir meno kolekciją. Jo vyskupavimo metu perstatyta 19 Žemaitijos bažnyčių, Viržuvėnuose (Janapolėje) įsteigta rezidencija, Varnių katedra išgrįsta marmuru, miestelyje pastatyti namai vikarams ir choristams, prie mokyklos – mokytojams, pradėta rūpintis naujo seminarijos pastato statyba buvusios katedros vietoje, skirta 40 000 auksinų iš jo pajamų. 1767 m. popiežiui pranešta, kad jau baigiama statyti mūrinė seminarija. Tai buvo įvykdyta apie 1770 m.

Numalšinusi 1863 m. sukilimą, 1864 m. caro valdžia Varnių kunigų seminariją perkėlė į Kauną.

 
Varniai, 50 litų moneta [7]

Didingi restauruoti seminarijos rūmai tebestovi iki šiol, juose 1999 m. pradėtas kurti Žemaičių vyskupystės muziejus. Tais pačiais metais Žemaičių kultūros draugijos iniciatyva prie šių rūmų pastatytas skulptoriaus Arūno Sakalausko sukurtas paminklas, kurio statybą, be LR Vyriausybės, parėmė garsus Žemaičių vyskupų Giedraičių giminės atstovas Oksfordo universiteto profesorius Mykolas Giedraitis.

1740–1864 m. veikusioje kunigų seminarijoje mokėsi Motiejus Valančius, Antanas Strazdas, Antanas Vienažindys, Antanas Baranauskas.

Bliuzo naktys redaguoti

Už 2 kilometrų į pietvakarius nuo Varnių, Graužų kaime prie Lūksto ežero, kasmet liepos mėnesį vyksta bliuzo festivalis „Bliuzo naktys“.

Gyventojai redaguoti

 
 
Demografinė raida tarp 1862 m. ir 2021 m.
1862 m.*[3] 1902 m.[8] 1923 m.sur.[9] 1959 m.sur. 1970 m.sur.[10] 1976 m.[11][12]
736 3 364 1 983 1 902 2 027 1 900
1979 m.sur.[13] 1989 m.sur.[14] 2001 m.sur.[15] 2011 m.sur.[16] 2021 m.sur.[17] -
2 059 2 028 1 355 1 140 884 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Tautinė sudėtis redaguoti

2011 m. gyveno 1 140 žmonės:[18]

  • Lietuviai – 98,16% (1119);
  • Kiti – 1,84% (21).

2001 m. gyveno 1 355 žmonės:[19]

  • Lietuviai – 98,82% (1339);
  • Kiti – 1,18% (16).

Žymūs žmonės redaguoti

 
Žemaičių vyskupų Giedraičių sarkofagai Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios rūsyje

Varniuose gyveno Simonas Daukantas (1793–1864 m.), kunigai-rašytojai Antanas Baranauskas (1835–1902 m.), Antanas Strazdas (1763–1833 m.), Motiejus Valančius (1801–1875 m.; išlikęs jo gyvenamasis namas, Varniuose parašė istorinį veikalą „Žemaičių vyskupystė“), Antanas Vienažindys (1841–1892 m.).

Istorikas Motiejus Strijkovskis (~1547–1593 m.) Varniuose gyvendamas parašė „Lenkijos, Lietuvos, Žemaičių ir visos Rusijos kroniką“. Nuo 1572 m. iki mirties Varniuose gyveno vienas lietuvių raštijos pradininkų Mikalojus Daukša (~1527–1613 m.). Varnių vidurinę mokyklą baigė pasaulio, Europos čempionatų bei olimpinių žaidynių prizininkas irkluotojas Zigmas Jukna, daugkartinis Lietuvos stalo teniso čempionas Stasys Rimeikis.

  • Boris Schatz (1867–1932) – dailininkas ir skulptorius
  • Adolfas Sprindis (1921–1986) – rašytojas
  • Jonas Žilevičius – regbio komandos Šiaulių „Vairas“ ilgametis žaidėjas ir treneris *
  • Rimantė Šalaševičiūtė (g. 1954) – politikė, teisininkė
  • Valentina Dagienė (g. 1954) – Lietuvos informatikė, fizinių mokslų daktarė.
  • Algirdas Kumža (g. 1956) – teisininkas, diplomatas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.

Galerija redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. ↑ Ворне. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 7 (13) : Волапюк — Выговские. С.-Петербургъ, 1892., 197 psl. (rus.)
  3. ↑ 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 547 psl.
  4. ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 244–245
  5. ↑ Giedrė Jankevičiūtė. Lietuva (vadovas). – Vilnius, R. Paknio leidykla, 2006. // psl. 284.
  6. ↑ Wornie (3). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 941 psl. (lenk.)
  7. ↑ http://www.lb.lt/2001_valancius Archyvuota kopija 2011-11-21 iš Wayback Machine projekto.
  8. ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  9. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  10. ↑ Varniai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 689 psl.
  11. ↑ Varniai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 93 psl.
  12. ↑ Varniai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 460
  13. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  14. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  15. ↑ Telšių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  16. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  17. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  18. ↑ 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
  19. ↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos redaguoti

  Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Varniai&oldid=6947578"