Vargonai

Vargonai

Vamzdiniai vargonai Église Saint-Thomas, Strasbūre, Prancūzijoje
Klavišinis instrumentas
Garsų diapazonas
Susiję instrumentai
žiūrėkite Klavišiniai instrumentai

Vargonai (gr. organon – instrumentas) – pučiamasis klavišinis muzikos instrumentas.

Vargonai Frankfurte prie Maino, Vokietija

Klosterlechfeldo vargonai

H. van Eyk paveikslas

Vargonai būna įvairių tipų, dažnai sudėtingos sandaros: labai didelių, turinčių >30 000 vamzdžių, ir nedidelių kilnojamųjų:

• Portatyvas
• Pozityvas
• Regalas
• Fisharmonija

Sandara

Svarbiausios vargonų dalys: vamzdžiai (į juos pučiamas oras sukelia garsus), oro pūtimo sistema, arba pūtykla, ir griežykla.

Vamzdžiai (kiekvienas jų duoda tik po vieną garsą) skirstomi į švilpiamuosius (dar vadinami fleitiniais, labialiniais) ir liežuvėlinius; pagrindą sudaro švilpiamieji, gaminami iš metalo (dažniausiai alavo, švino) ir medžio. Garsų tembras priklauso nuo vamzdžių konstrukcijos, dalių proporcijos (menzūros) ir medžiagos, iš kurios jie pagaminti. Liežuvėliniai vamzdžiai naudojami daugiausia solo grojimui arba skambesio sodrumui padidinti.

Visi vargonų vamzdžiai suskirstyti į registrus, arba balsus (registrą sudaro to paties tembro, dažnai vienos klaviatūros apimties vamzdžių eilė). Registrai tarpusavyje skiriasi garso aukščiu (1–3 oktavomis, kvintomis, tercijomis ir kt.). Aukštį lemia vamzdžio ilgis (aukštis apibūdinamas C garso vamzdžio ilgiu, išreikštu pėdomis; notaciją atitinkančio aukščio registro C garso vamzdis yra 8 pėdų, oktava aukštesnio registro – 4 pėdų, oktava žemesnio – 16 pėdų ir t. t.). Vargonų diapazonas būna įvairus (didelių vargonų siekia 10 oktavų).

Pagal kai kuriuos bendrus požymius registrai jungiami į grupes; kiekvienai grupei valdyti įrengiama atskira klaviatūra (vargonai dažniausiai turi 2–4 rankines klaviatūras, vadinamus manualus, ir 1 kojinę klaviatūrą, arba pedalus). Griežykloje sumontuotos ir registrų valdymo rankenos.

Oro pūtimo sistemą sudaro dumplės, oro takai ir oro paskirstymo dėžės. Oro pūtimo sistema ir griežykla, sujungtos pneumatiniais arba elektriniais mechanizmais, sudaro valdymo įrenginį, arba valdytuvus.

Visi vargonų mazgai sumontuoti į rėmus ir pastatą, kurio priekinė dalis dažnai būna meniškai apipavidalinta, yra svarbus patalpos architektūrinis elementas, kai kada turintis ir meninę vertę.

Vargonų sandara nusistovėjo XVI a., o tobulinta buvo iki XX a. Naujausi patobulinimai: elektromechaninė traktūra, elektriniai kombinacijų mechanizmai.

Istorija

Vargonai yra vienas seniausių instrumentų. Visos jų formos susideda iš švilpynių, svertelių arba klaviatūros ir oro tiekimo. Jie gali būti kildinami iš paprastos antikos laikų Pano fleitos.

Ankstyviausi tikri vargonai – apie III a. pr. m. e. hidraulis. Aleksandrijoje Ktesibijas išrado hidraulinius vargonus (juose oras buvo pučiamas 2 vandens siurbliais). Vargonų gamybos meną, išvystytą senųjų graikų ir romėnų, perėmė Viduriniųjų Rytų tautos.

Apie 350 m. e. m. Bizantijoje hidraulinius vargonus išstūmė patobulinti dumpliniai. 660 m. popiežiaus Vitalijaus nurodymu vargonai pradėti naudoti bažnyčiose. Labiausiai jie paplito nuo IX a., o nuo XIV a. pradedama naudoti kojinė klaviatūra-pedalas.

Nuo viduramžių vargonai beveik išimtinai buvo paplitę Europoje, vėliau pateko į JAV. Svarbiausi šiuolaikinių vargonų raidos tarpsniai tęsiasi 2 tūkstančius metų, per tą laiką buvo įvesta klaviatūra, pridėti pedalai ir veikimo mechanizmas. Naujausias patobulinimas – elektros prijungimas mechanizmui.

Kompozitoriai

Žymiausi kompozitoriai kūrę vargonams: Dietrich Buxtehude, Johann Sebastian Bach, César Franck, Sigfrid Karg-Elert, Max Reger, Charles-Maria Widor, Marcel Dupre, Olivier Messiaen, Gyorgy Ligeti.

Lietuvių kompozitoriai parašę reikšmingų kūrinių vargonams: Juozas Naujalis, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Vytautas Bacevičius, Teisutis Makačinas, Vytautas Barkauskas.

Vargonai Lietuvoje

Lietuvos bažnyčiose vargonai buvo statomi nuo XVI a. Didžiausi Lietuvos vargonai pastatyti Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje (UAB Vilniaus vargonų dirbtuvė, 1983–2000, 3 manualai, 64 registrai). Vieni seniausių ir vertingiausių yra Vilniaus Dominikonų bažnyčioje.

Žymiausi Lietuvos vargonininkai: Leopoldas Digrys, Bernardas Vasiliauskas, Gediminas Kviklys, Balys Vaitkus, Jūratė Landsbergytė, Jūratė Bundzaitė ir kt.

Taip pat skaitykite

Laikrodis su gegute nuo seno turi techniškai panašų mechanizmą gegutės kukavimui (dumplės ir du vamzdeliai).

Literatūra

• Vargonų istorija ir vargonavimo tradicijos Lietuvoje ir užsienyje (sud. Stanislava Juškienė). – Rokiškis: I. Skripkos individuali įmonė, 2008. – 62 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-677-09-3

Nuorodos

• Istoriniai Lietuvos vargonai
• Lietuvos vargonų paveldas^{[neveikianti nuoroda]}
• Naujasis vargonų forumas
• Nacionalinė vargonininkų asociacija
• Karaliaučiaus vargonai Archyvuota kopija 2008-06-28 iš Wayback Machine projekto.
• Casparini – Mažosios ir Didžiosios Lietuvos vargonų meistras Archyvuota kopija 2008-06-28 iš Wayback Machine projekto.
• Vargonų muzika (angl.)
• Amerikos vargonininkų gildija (angl.)
• Pipedreams – radijo stotis, transliuojanti kassavaitines vargonų muzikos programas (angl.)
• Didžiausi pasaulyje vargonai (angl.)
• Lenkų virtualus vargonų centras Archyvuota kopija 2008-07-08 iš Wayback Machine projekto. (lenk.)
• Puslapis apie vargonus Archyvuota kopija 2018-04-26 iš Wayback Machine projekto. (lenk.)