Vandenmėgė trapiabudė

Psathyrella piluliformis
Vandenmėgė trapiabudė(Psathyrella piluliformis)
Vandenmėgė trapiabudė (Psathyrella piluliformis)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Grybai
( Fungi)
Skyrius: Papėdgrybūnai
( Basidiomycota)
Klasė: Papėdgrybiai
( Basidiomycetes)
Eilė: Agarikiečiai
( Agaricales)
Šeima: Pievagrybiniai
( Agaricaceae)
Gentis: Trapiabudė
( Psathyrella)
Rūšis: Vandenmėgė trapiabudė
( Psathyrella piluliformis)
Index Fungorum

Vandenmėgė trapiabudė (lot. Psathyrella piluliformis) – tai pievagrybinių šeimos nevalgomas grybas.

Sinonimai:

  • Agaricus piluliformis BULL. 1783 ,
  • Agaricus hydrophilus BULL. 1792,
  • Hypholoma piluliforme (BULL.) GILLET 1878,
  • Drosophila piluliformis (BULL.) QUÉL. 1886,
  • Psathyrella hydrophila (FR.) MRE 1938 ,
  • Drosophila appendiculata var. pilulaeformis (Bull.) Kühner & Romagn., 1953,
  • Drosophila hydrophila (Bull.) Quél., 1886,
  • Drosophila subpapillata (P. Karst.) Kühner & Romagn., 1953,
  • Hypholoma hydrophila (Bull.) Quél., 1872,
  • Hypholoma subpapillatum P. Karst., 1879,
  • Psathyrella appendiculata var. piluliformis (Bull.) Svrček & Kubička, 1964,
  • Psathyrella subpapillata (P. Karst.) Schulm.

Išvaizda redaguoti

 
Vandenmėgės trapiabudės vaizdas iš apačios.

Kepurėlė 2 -5 cm skersmens, plona nemėsinga, iš pradžių varpeliška, vėliau iškili arba paplokščia, kraštai permatomai rievėti sutrūkinėję, padengti apvalkalo liekanų. Luobelė dažniausiai lygi ir sausa, kartais šiek tiek raukšlėta. Kotas 4 – 10 cm ilgio ir 0,5–0,8 cm storio, cilindriškas kreivas trapus tuščiaviduris, paviršius aksiomiškai lygus. Lakšteliai tankūs ploni priaugintiniai, tamsiai rudi, pakraščiai balti. Trama trapi, be jokio ypatingo skonio ir kvapo. Sporos rudos spalvos ir yra 5,5-6,5 x 3-3,5 µm.

Spalvos ir formos kaita: kepurėlės spalva įvairuoja nuo tamsiai rudos iki rusvai alyvinės. Lakšteliai iš pradžių šviesiai rudi, vėliau tamsiai rudi. Kepurėlės ir apatinės koto dalies trama ruda, likusi dalis balta.

Augavietė redaguoti

Vandenmėgė trapiabudė sutinkama lapuočių miškų drėgnose vietose arba ant kelmų ir šaknų, dažnai didelėmis kolonijomis.

Sezonas: rugpjūtis – lapkritis.

Panašios rūšys: Jį galima supainioti su kisliąja kelmiuke ( Kuehneromyces mutabilis), kuri išsiskiria rudais žvyneliais apžėlusiu kotu.

Literatūra redaguoti

  • Didysis gamtos vadovas „Grybai“, išsamus grybų ir jų rinkimo žinynas, „Mūsų knyga“, 2004 m., (148 psl.) ISBN 9955-573-65-1