Valstybės tarnautojas

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės institucijoje ar įstaigoje ir atliekantis viešojo administravimo veiklą. Kartais (dažniausiai šnekamojoje kalboje ir žiniasklaidoje) vartojamas terminas valdininkas.

Daugumos valstybės tarnautojų darbo objektas – informacija, kurią jie renka, vertina, saugo, kuria.

Valstybės tarnautojas, kaip valdžios atstovas, bendrauja su žmonėmis, vienaip ar kitaip daro jiems įtaką, nustato tam tikrus socialinės raidos ir visuomeninio gyvenimo tikslus, uždavinius bei kryptis. Ypač aiškiai matoma savivaldybėse dirbančių valstybės tarnautojų (pvz., seniūno, vaiko teisių apsaugos specialistų) ar mokesčių inspekcijos, „Sodros“ specialistų veikla.

Visos valstybės tarnautojų veiklos formos yra būtini valstybės valdymo elementai, neatsiejamai susiję su valstybės valdžios įgyvendinimu.

Teisiniai pagrindai redaguoti

Valstybės tarnautojų veiklą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas ir kiti teisės aktai (statutai, Etikos kodeksas ir kt.).[1] Valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimui užtikrinti yra įsteigtas Valstybės tarnybos departamentas.

Rūšys redaguoti

Karjeros valstybės tarnautojai redaguoti

Priimami į tarnybą neterminuotam laikui, jų veiklą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas, įstaigos vidaus tvarkos taisyklės ir pareigybės aprašymai.

Statutiniai valstybės tarnautojai redaguoti

Jų veiklą reglamentuoja Lietuvos vidaus tarnybos statutas, kuris nustato pareigūnų statusą, priėmimo į tarnybą tvarka, atsakomybė, pareigos ir teisės, bei pareigybės aprašymai. Dauguma policijos, muitinės ir kitų teisėsaugos institucijų darbuotojų yra statutiniai valstybės tarnautojai.

Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai redaguoti

Juos į tarnybą priima valstybės politikai ar valstybės institucijos komisija tam tikram terminuotam laikui.

Įstaigos vadovai redaguoti

Tai valstybės tarnautojai, priimti vadovauti valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai.

Pakaitiniai valstybės tarnautojai redaguoti

Tai yra valstybės tarnautojai, priimami į tarnybą terminuotam laikui, kol į pareigas bus priimtas arba kol šių pareigų negali eiti (dėl ligos, vaiko priežiūros atostogų ir pan.) nuolatinis tarnautojas.

Valstybės politikai redaguoti

Asmenys, kuriuos išrenka piliečiai visuotiniuose rinkimuose arba jie yra paskiriami įstatymų nustatyta tvarka. Tai yra Prezidentas, Seimo pirmininkas, Seimo narys, Ministras Pirmininkas, ministras, savivaldybės tarybos narys, savivaldybės meras, savivaldybės mero pavaduotojas.

Pareigybės ir jų lygiai redaguoti

Valstybės tarnautojų pareigybės yra:

  • karjeros;
  • politinio (asmeninio) pasitikėjimo;
  • įstaigų vadovų;
  • statutinių.

Pareigybių lygiai yra A (būtinas aukštasis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas), B (būtinas ne žemesnis kaip aukštasis neuniversitetinis išsilavinimas arba aukštesnysis išsilavinimas, įgyti iki 1995 metų), C (būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir įgyta profesinė kvalifikacija).

Valstybės tarnautojų pareigybės skirstomos į kategorijas nuo 1 iki 20. Kuo aukštesnė kategorija, tuo didesnis darbo užmokestis.

Socialinės garantijos redaguoti

Valstybės tarnautojams valstybė garantuoja darbo užmokestį ir teisės aktų nustatytus priedus ir priemokas (pavyzdžiui, už kvalifikaciją, laipsnį, stažą). Darbo užmokestis ir priedai (priemokos) priklauso nuo užimamų pareigų, atsakomybės ir kitų aplinkybių.

Taip pat skaitykite redaguoti

Išnašos redaguoti

  1. Valstybės tarnybą reglamentuojantys teisės aktai Archyvuota kopija 2008-02-09 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos redaguoti