Valdivijos drėgnieji miškai

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Valdivijos drėgnieji miškai (isp. Bosque húmedo pluvial valdiviano) – vidutinių platumų plačialapių ir mišriųjų miškų ekoregionas Pietų Amerikoje, Patagonijoje (Čilė ir Argentina). Priklauso neotropikų ekozonai. Pavadinimas kilo nuo Čilės miesto Valdivijos.

Valdivijos miškai Čilojės saloje
Valdivijos miškai (Pujehuės NP)
Valdivijos drėgnieji miškai

Geografija redaguoti

Valdivijos miškai auga siaurame ruože tarp Ramiojo vandenyno ir Patagonijos Andų, taip pat apima Čilės salyno salas. Šiaurėje pereina į Viduržemio tipo krūmynus, pietuose – į subpoliarinius Magelano miškus. Miškų susiformavimui didelę įtaką daro didelis kritulių kiekis, stiprūs vėjai, žemos oro temperatūros, ledynų ir vertikaliojo zoniškumo įtaka.

Valdivijos drėgnieji miškai yra vieni iš nedaugelio pasaulio drėgnųjų miškų, augančių vidutinių platumų srityje.

Biologija redaguoti

Čia apie pusę medingų regiono augalų yra endeminiai. Auga notofagai (kvapusis, skėstašakis, blizgusis, antarktinis ir kt.), alyvokšniai, eukrifijos, lumos, mirteugenijos, čiliniai podokarpai, puošnieji drimiai. Kalnuose auga spygliuočiai – čilinės araukarijos, kiparisinės ficrojos. Valdivijos miškuose gyvena mažiausi pasaulio elniai pudu, čilinės katės, čiliniai oposumai, šernai. Valdivijos miškai Antarkties floros prieglauda ir daugelis augalų šeimų turi bendrus bruožus su Naujosios Zelandijos, Tasmanijos ir Australijos vidutinių platuimų bei subtropikų drėgnaisiuose miškuose augančiais augalais.

Apsauga redaguoti

Valdivijos drėgniesiems miškams apsaugoti įsteigta eilė draustinių ir rezervatų: