Valdis Kalnruozė
| Valdis Kalnruozė latv. Valdis Kalnroze | |
|---|---|
| Gimė | 1894 m. sausio 16 d. Kuldyga |
| Mirė | 1993 m. balandžio 16 d. (99 metai) Ryga |
| Veikla | latvių tapytojas |
| Alma mater | Latvijos dailės akademija |
Valdis Kalnruozė (latv. Valdis Kalnroze, tikroji pavardė Valdis Rīzenbergs, 1894 m. sausio 16 d. Kuldyga – 1993 m. balandžio 16 d. Ryga) – latvių tapytojas.
Biografija redaguoti
1932 m. baigė Latvijos dailės akademiją, V. Purvyčio mokinys.
Kūryba redaguoti
Nutapė lyriškų peizažų („Miestas prie upės“ 1937 m., „Rudens peizažas“ 1942 m., „Užutekis“ 1957 m., „Dauguva“ 1962 m., „Jūra“ 1968 m., „Ryga“ 1973 m., „Vakaras“ 1977 m., „Miestelis rudenį“ 1978 m.), natiurmortų („Gėlės“ 1955 m., „Aguonos“ 1964 m., „Rožės su citrina“ 1977 m., „Žiedas“ 1978 m.). Paveikslams būdingas pilkšvas, perliškai žvilgantis koloritas, pastozinė tapyba, įvairi faktūra, apibendrinti vaizdai.[1]
Literatūra redaguoti
- Ināra Ņefedova. Valdis Kalnroze, Liesma, 1980.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ '. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 224 psl.
