Vakarinis anakardis

Anacardium occidentale
Vakarinis anakardis (Anacardium occidentale)
Vakarinis anakardis (Anacardium occidentale)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Eilė: Muileniečiai
( Sapindales)
Šeima: Anakardiniai
( Anacardiaceae)
Gentis: Anakardis
( Anacardium)
Rūšis: Vakarinis anakardis
( Anacardium occidentale)

Vakarinis anakardis (Anacardium occidentale) – anakardinių (Anacardiaceae) šeimos visžalis medis. Rūšis kilusi iš Brazilijos, bet dabar auga daugelyje tropinių kraštų (Indijoje, Pietryčių Azijoje, Vakarų ir Rytų Afrikoje, Irane). Auginamas daugiausiai dėl sėklų – anakardžio riešutų.

Pavadinimas redaguoti

Daugelyje pasaulio kalbų augalas vadinamas kažu, kešju – šis pavadinimas kilo iš tupių kalbų žodžio acajú, reiškiančio „save užauginantis riešutas“.

Aprašymas redaguoti

Tai nedidelis, 10-12 m aukščio medis, dažnai netaisyklingu kamienu ir labai plačia laja. Lapai apie šaką išsidėstę spirališkai, ovalūs, odiški, lygiakraščiai, 4-22 cm ilgio ir 2-15 cm pločio. Žiedai susitelkę iki 26 cm ilgio šluotelėje, smulkūs, žalsvi (vėliau parausta), 7-15 mm ilgio vainiklapiais. Subrandina netikrąjį vaisių – anakardį. Jis yra ovalus arba kriaušiškas, 5-11 cm ilgio, raudonos arba geltonos spalvos. Jis yra valgomas, pasižymi saldžiu kvapu ir skoniu. Minkštimas labai sultingas, o odelė plona, todėl anakardžių vaisių praktiškai neįmanoma transportuoti. Vaisiaus viršūnėje susidaro „tikrasis“ vaisius, vadinamas „anakardžio riešutu“. Tai lenktas, iš dviejų skiltelių sudarytas sausasis kaulavaisis, jo viduje yra sėkla. Šviežiose sėklose gausu odos alergiją sukeliančios anakardžio rūgšties, tačiau pakepinti anakardžio „riešutai“ yra tinkami valgymui.

Didžiausias pasaulyje vakarinio anakardžio medis auga Brazilijoje, Natalio mieste (užima 7500 m² plotą).

Naudojimas redaguoti

Iš anakardžio sulčių gaminami gaivūs tropiniai gėrimai ir kokteiliai, o Goa – alkoholinis gėrimas. Malaizijoje anakardžio lapai dedami į salotas. Anakardžio „riešutai“ valgomi sūdyti, su cukrumi arba su šokoladu, jų dedama į konditerinius gaminius.

Produkcija redaguoti

Per metus pasaulinė anakardžių produkcija siekia beveik 790 000 tonų (2018 m. duomenys). Per 2008–2018 m. laikotarpį produkcija išaugo trečdaliu. Daugiausiai anakardžių užauginama Vakarų Afrikoje (daugiau nei trečdalis viso pasaulinio kiekio; ypač daug Dramblio Kaulo Krante), Indijoje, Vietname. Didžioji dalis produkcijos eksportuojama, daugiausiai į JAV, Vokietiją, Didžiąją Britaniją, Australiją, Kanadą, Prancūziją ir kitur.[1]

Tūkstančiai tonų (2020 m.)[2]
1   Dramblio Kaulo Krantas 848
2   Indija 772
3   Vietnamas 348
4   Burundis 300
5   Filipinai 255
6   Tanzanija 232
7   Beninas 190
8   Malis 173
9   Burkina Fasas 162
10   Bisau Gvinėja 160
Iš viso pasaulyje 4181

Maistinė vertė redaguoti

100 g šviežių anakardžio „riešutų“ yra: 43,85 g augalinių riebalų, 30,19 g angliavandenių, 18,22 g baltymų, vitaminų B5, B6, B1, B3, C, mangano, fosforo, magnio, cinko ir kt.

Galerija redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. Nuts & Dried Fruits Statistical Yearbook 2017/2018 Archyvuota kopija 2018-11-11 iš Wayback Machine projekto., The International Nut and Dried Fruit Council Foundation
  2. [1]

Nuorodos redaguoti