Vaizdo stabilizacija

Vaizdo stabilizavimas (angl. image stabilization, IS) – metodas fotografuojant gauti aiškų, ryškų vaizdą nepalankiomis aplinkos sąlygomis, nenaudojant blykstės ar stovo. Dėl šios funkcijos išvengiama vadinamojo „šokinėjančio vaizdo“ efekto.

Fotoaparatuose naudojamos trys stabilizavimo rūšys. Dažniausiai yra skaitmeninis stabilizavimas (pvz., „Samsung VP D363“), tačiau kai kurie modeliai naudoja optinį stabilizavimą (tam reikalinga speciali objektyvo konstrukcija, dėl kurios neįmanomi virpesiai) arba elektroninį.

Skaitmeninė vaizdo stabilizacija redaguoti

Plačiausiai naudojama video kamerose. Ši technika atrenka ir pakeičia elektroninį vaizdą video kadruose taip, kad judesys būtų pašalintas, neutralizuotas. Tam naudojami pikseliai, esantys už vizualiai matomo kadro rėmų, taip leidžiant slopinti virpesius ir pagerinti stabilaus kadro kokybę. Taip padidinamas išlaikymas (exposure) nesuliejant vaizdo. Skaitmeninis stabilizavimas beveik nekenkia vaizdo kokybei ir nedidina triukšmo lygio (noise level).

Kai kurie video kamerų gamintojai aprašymuose rašo, kad jų įrenginys turi „skaitmeninę vaizdo stabilizacijos sistemą“, tačiau neretai kamera yra labai jautri su trumpu išlaikymu (exposure), kuris lemia mažesnį vaizdo suliejimą esant judesiui, tačiau sukuria didesnį triukšmą.

Skaitmeninės vaizdo stabilizacijos pavyzdys.

Elektroninė vaizdo stabilizacija redaguoti

Elektroninė vaizdo stabilizacija (angl. electronic image stabilization, EIS) naudoja elektroninį vaizdo apdorojimą, kad būtų užtikrintas stabilumas. Jei įrenginio jutikliai aptinka kameros sudrebėjimą, EIS truputį pakreipia vaizdą taip, kad jis liktų toje pačioje CCD pozicijoje. Elektroninis vaizdo stabilizavimas gali sumažinti kadro rezoliuciją.

Optinė vaizdo stabilizacija redaguoti

Optinė vaizdo stabilizacija (angl. image stabilization; vibration reduction; anti-shake) – fotoaparatuose bei videokamerose naudojamas metodas, kai specialus mechanizmas įrašomą vaizdą stabilizuoja keisdamas optinį atstumą tarp lęšio ir vaizdo jutiklio.

Pats optinis stabilizavimas dažniausiai įdiegiamas objektyvuose – būtent tokia versija parodyta pirmame video. Egzistuoja atskira aparatinių stabilizatorių modifikacija, kurie integruojami pačiuose fotoaparatuose, tačiau tokiu atveju judinamas ne lęšis, o pats vaizdo jutiklis. Pirmuoju atveju stabilizatorius gali būti priderinamas prie konkretaus objektyvo ypatumų, tačiau ženkliai padidėja objektyvo kaina; antruoju atveju stabilizatorius yra universalus ir tinkamas daugumai objektyvų, tačiau ne visada leidžia įvertinti atskirų objektyvų modelių konstrukcinius ypatumus.

Taip pat skaitykite redaguoti

Nuorodos redaguoti