Vabzdžiaėdžiai
| Insectivora | ||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Ežys (Erinaceus europaeus) | ||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||
|
Šis straipsnis apie žinduolių grupę. Apie vabzdžiaėdžius kaip ekologinę grupę skaitykite straipsnyje Vabzdžiaėdis.
Vabzdžiaėdžiai (Insectivora) – buvęs žinduolių (Mammalia) būrys, šiuolaikinėje sistematikoje nebeegzistuojantis.
Tai gyvūnai, prisitaikę maitintis vabzdžiais. Priklausė maži ir šiek tiek peles primenantys žvėreliai.
Būryje buvo šios 7 šeimos:[1]
- Plyšiadantiniai (Solenodontidae)
- Ežiniai (Erinaceidae)
- Kurminiai (Talpidae)
- Kirstukiniai (Soricidae)
- Tenrekiniai (Tenrecidae)
- Auksakurminiai (Chrysochloridae)
- Straubliniai kirstukai (Macroscelididae)
Lietuvoje gyvena šie anksčiau vabzdžiaėdžiams priskirti gyvūnai:
- Baltakrūtis ežys (Erinaceus concolor)
- Kurmis (Talpa europaea)
- Paprastasis kirstukas (Sorex araneus)
- Kirstukas nykštukas (Sorex minutus)
- Vandeninis kirstukas (Neomys fodiens)
Paplitimas redaguoti
Paplitę Eurazijoje, Afrikoje ir Šiaurės bei Centrinėje Amerikoje, Madagaskare.[1] Pietų Amerikoje negyvena, išskyrus genties Cryptotis individus, kurie gyvena šiaurės vakarinėje žemyno dalyje, taip pat Australijos Okeaniniame regione.
Išvaizda redaguoti
Būrio rūšys tarpusavyje labai skiriasi. Kūno ilgis 3–45 cm. Svoris 1,8-2kg.[1] Snukis smailas, turi lytėjimo jutimo funkciją.
Elgsena redaguoti
Vabzdžiaėdžiai – naktiniai gyvūnai, gyvena sausumoje, požeminiuose urvuose ar kai kuriais atvejais net vandenyje.
Mityba redaguoti
Minta bestuburiais, smulkiais stuburiniais, rečiau minkštais vaisiais, sėklomis.[1]
Santykiai su žmonėmis redaguoti
Vabzdžiaėdžiai nėra pavojingi ar laikomi kenkėjais, todėl retai medžiojami. Gyvūnams pavojus kyla dėl natūralių buveinių sunaikinimo ir svetimžemių gyvūnų patekimo į jų buveines.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 vabzdžiaėdžiai(parengė Kazimieras Baranauskas). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-02-29).