VLBA

VLBA (angl. Very Long Baseline Array) yra dešimties radioteleskopų sistema, kurią prižiūri JAV Nacionalinė Radioastronomijos Observatorija. Šį radioteleskopų masyvą galima vadinti didžiausiu pasaulyje astronominiu instrumentu, kuris naudoja didelės bazės interferometriją - interferometrijos metodą, kuomet daugelio radioteleskopų gauti tiriamo objekto vaizdai interferuoja tarpusavyje. Tokio interferometro skiriamają gebą galima lyginti su radioteleskopo, kurio skersmuo lygus atstumui tarp labiausiai nutolusių radioteleskopų, skiriamąja geba. Sistemos konstrukcijos darbai prasidėjo 1986 m. vasarį, o baigti buvo 1993 m. gegužę, tuomet buvo atlikti pirmieji stebėjimai, naudojant visus dešimt radioteleskopų. Kiekvienas VLBA radioteleskopas turi 25 metrų skersmens anteną, kuri sveria 240 tonų ir, ją nukreipus tiesiai į viršų, yra tokio aukščio, kaip dešimties aukštų namui. Šalia esančiame kontrolės pastate yra stoties kompiuteris, laikmenos su surinktais duomenimis, atominis laikrodis bei meteorologijos stotis.

Radioteleskopai išdėstyti visoje JAV teritorijoje nuo Atlanto vandenyno iki Havajų salų, jos ilgiausia bazė – 8611 km.

Veikimo principas redaguoti

Stebėjimų duomenys iš kiekvienos antenos, kartu su tiksliu laiku iš vietinio atominio laikrodžio, įrašomi ir saugojami vėlesnei analizei. Duomenys koreliuojami su analogiškai įrašytais duomenimis iš kitų antenų, taip gaunamas galutinis objekto vaizdas. Maksimali skiriamoji geba interferometrijoje priklauso nuo signalo dažnio ir atstumo tarp tolimiausių sistemos teleskopų. Tokiu būdu galima gauti informacijos (pvz, nustatyti žvaigždės diametrą, dvinarių/daugianarių žvaigždžių poziciją) ne iš objektų atvaizdų, o iš fiksuojamo elektromagnetinio signalo savybių.

Išsidėstymas redaguoti

Radioteleskopų išsidėstymas bei geografinės koordinatės:

Nuorodos redaguoti

Oficiali svetainė