Uzbekų virtuvė (uzb. o’zbek taomlari) tiesiogiai priklauso nuo užauginto derliaus kiekio ir įvairovės. Šalies virtuvei turi įtakos ir istorija, nes kai kurie receptai, atėję iš senų laikų, vis dar populiarūs šioje šalyje. Per tūkstantmečius Uzbekijos kulinarijoje susidarė specifinės tradicijos. Uzbekų virtuvė − tai riebūs, aromatingi ir aštraus skonio patiekalai.

Uzbekų virtuvė
Šalis: Uzbekija
Žymiausi patiekalai
Užkandžiai:
Pagrindiniai patiekalai: plovas, mantai, tandyrkebabas
Sriubos: širkavakas, čalopas
Desertai:
Gėrimai: arbata

Per ilgą tautos gyvavimo istoriją uzbekai sukūrė šimtus savitų receptų, kuriuose panaudojo daugelį šalyje užauginamų produktų. Kai kurie receptai išliko ir iki mūsų dienų. Dažnai daržovių ar vaisių patiekalai buvo gaminami su pienu, kiti patiekalai, pavyzdžiui, sriubos, mėsos valgiai, būdavo paruošiami vos iš poros ar trejeto produktų, tačiau dėl prieskonių gausos patiekalas įgaudavo nepakartojamą aromatą ir neįprastą, tačiau malonų skonį.

Uzbekų virtuvę galima skirti į dvi dalis, nes vasaros metu dažniausiai valgomos daržovės ir vaisiai bei iš jų gaminami įvairūs patiekalai, o žiemą − džiovinti vaisiai, marinuotos daržovės. Visus metus populiariausia uzbekų mėsa yra aviena ir iš jos gaminami patiekalai, rečiau naudojama arkliena, kupranugariena, ožkiena. Paplotėliai ir įvairių rūšių duona yra taip pat neatsiejama nuo uzbekų virtuvės. Duona dažniausiai valgoma su arbata, tačiau į paplotėlius neretai dedami įvairūs priedai: daržovės, vaisiai ar mėsa. Plovas laikomas pagrindiniu uzbekų virtuvės patiekalu. Jo gamyboje naudojamos kepintos daržovės, pakepintos mėsos gabalėliai ir ryžiai, taip pat kartais dedama razinų ar kitų vaisių. Uzbekijos vyrai didžiuojasi galėdami pagaminti skaniausią ir aromatingiausią plovą.

Svarbiausia maisto pramonės produkcija − sviestas ir riebalai, žuvų produktai, mėsa. Uzbekų virtuvės specifiškumą lemia krašto klimatas, žemės dosnumas, ilgaamžių buities tradicijų įvairovė, įvairių tautų, gyvenančių šalyje ir už jos ribų, kulinarinių pasiekimų asimiliacija, technologinis ir empirinis patiekalų ruošimo charakteris.

Pagrindiniai uzbekų patiekalų prieskoniai: paprastasis raugerškis, raudonieji aštrūs pipirai (džiovinti, šviežiai nuskinti ir t. t.), juodieji pipirai, kalendra, bazilikas ir pan. Uzbekų virtuvė neįsivaizduojama be daržovių (morkų, moliūgų, bulvių, pomidorų, ropių, česnakų, ridikų ir kt.), nors bulvės, kopūstai, pomidorai, baklažanai pradėti kultivuoti tik XIX a. pabaigoje. Dažnai kepama sviestu ir avienos taukais. Daržovės − patiekalo pagrindas ir prieskonis.

Daugelis nacionalinių patiekalų ruošiama garais, taip pat valgiai iš miltų ir grūdų, pvz., makaronai, skirti pirmiesiems ir antriesiems patiekalams; mėsėčiai, pyragėliai. Mėgstamos sriubos, ypač kruopų, tirštos košės iš ryžių su mėsa. Paskaninama pipirais. Iš vaisių dažniausiai valgomos vynuogės, arbūzai, melionai.

Svarbią vietą mityboje užima paplotėlių formos duona, kepama iš kvietinių miltų. Tautiniai uzbekų valgiai − daržovių sriuba su aviena ir ryžiais (Mastava), avienos troškinys su daržovėmis (Žarkopas), uzbekiški kotletai (Tuhum Dulma), gariniai vyniotiniai, įdaryti avienos faršu, avienos čeburekai.

Nacionalinės uzbekų virtuvės pasididžiavimas − šašlykas ir įvairių rūšių plovas, gaminamas iš ryžių su mėsa, svogūnais ir morkomis, dedama daug taukų, avienos lašinių. Plovas gaminamas ir iš ožkienos, arklienos, paukštienos. Plovo gamyboje naudojamos kepintos daržovės, pakepintos mėsos gabalėliai ir ryžiai, kartais dedama razinų ir kitų vaisių (džiovintų ir šviežių slyvų, cidonijos, granatų sėklų).

Tautinį koloritą išlaiko indai ir užstalės etiketas.

Nuorodos redaguoti

Artimųjų Rytų virtuvės
Magrebo virtuvė: (Maroko | Alžyro | Tuniso | Libijos) | Levanto virtuvė: (Libano | Sirijos | Irako | Jordano) | Izraelio virtuvė
Egipto virtuvė | Arabijos virtuvė | Jemeno virtuvė | Omano virtuvė | Bachreino regiono virtuvė
Kaukazietiška virtuvė: (Armėniška | Gruziniška | Azerių | Kurdų) | Turkiška virtuvė
Persiška virtuvė | Afganų virtuvė | Turkmėnų virtuvė | Uzbekų virtuvė | Uigūrų virtuvė