Utenis
Utenis – legendinis Lietuvos kunigaikštis, paminėtas XVI a. trečiajame dešimtmetyje parašytoje Bychovco kronikoje.
Vardas redaguoti
Vardas Lietuvos metraščio sąvaduose rašomas įvairiai: Vtenus, Utienus, Utenus, Untianus.
Legendos redaguoti
Kronikose rašoma, jog Utenio tėvas buvęs Lietuvos ir Žemaičių didysis kunigaikštis, Naugarduko didysis kunigaikštis – Kukovaitis, o motina Pajauta. Po tėvo mirties 1221 m. Utenis prie Šventosios upės netoli Deltuvos pastatė paminklą (stabą), kuriam supuvus, išaugo miškas, vadinamas Kukovaičio vardu.
Laikomas Salako įkūrėju.
Šventaragis – Utenio sūnus – buvo sudegintas Šventaragio slėnyje Vilniuje, prie Vilnios.
Ryšiai su Utena redaguoti
Spėjama, kad nuo Utenio vardo kilęs Utenos miesto pavadinimas. Neva jis supylė Didįjį Narkūnų piliakalnį, vadinamą Utenio pilimi, ir antrąjį mažąjį piliakalnį, vadinamą Utenio kapu. Rašytiniuose šaltiniuose (karaliaus Mindaugo laiške) 1261 metais pirmąkart paminėta medinė pilis prie Utenėlės upelio. Pasak padavimo, ją atstatęs kunigaikštis Utenis.
Istorikas Rimantas Jasas teigia,[1] kad Utenio vardas patikimuose šaltiniuose nepaliudytas, perimtas iš Utenos miesto pavadinimo ar vietovardžio.
Nuorodos redaguoti
- ↑ Lietuvos metraštis, Bychovco kronika, V., 1971, p. 206
- Utenos krašto enciklopedija. Personalijos Archyvuota kopija 2013-09-15 iš Wayback Machine projekto.
- Bychovco kronika apie Šventaragį Archyvuota kopija 2016-06-24 iš Wayback Machine projekto.