Tuva

Tuva (rus. Тува, tuv. Тыва), Tuvos Respublika (rus. Республика Тува, tuv. Тыва Республика) – federacinė respublika pietų Rusijoje, pietiniame Sibire. Šiaurėje ribojasi su Krasnojarsko kraštu, šiaurės vakaruose – su Chakasija, vakaruose – su Altajaus Respublika, pietuose – su Mongolija, šiaurės rytuose – su Irkutsko sritimi ir Buriatija. Sostinė – Kyzylas.

Tuvos Respublika Республика Тува Республика Тыва
(Išsamiau) (Išsamiau) (Himnas)
Valstybė	Rusija
Federalinė apygarda	Sibiro federalinė apygarda
Ekonominis regionas	Rytų Sibiras
Administracinis centras	Kyzylas
Oficialios kalbos	rusų, tuvių
Vadovas	Šerig Olas Oržakas
Gyventojų (2005)	308 500 (77)
Plotas	168 600 km² (24)
- vandens %	0,5 %
Tankumas (2005)	1,83 žm./km²
Vikiteka	Tuvos RespublikaVikiteka

Istorija

1914 m. Tuva tapo Rusijos imperijos protektoratu, Rusijoje ji buvo vadinama Urianchajaus kraštu (rus. Урянхайский край), šis pavadinimas vartotas iki 1921 m.

1917 m. Rusijoje nuvertus carą Nikolajų II, Tuvos dalis buvo okupavę Kinija, Mongolija, Kolčiako kariuomenė.

1921 m. susidarė marionetinė Tanu Tuvos Liaudies Respublika (nuo 1926 m. Tuvos Liaudies Respublika), kurios nepriklausomybę pripažino tik TSRS ir Mongolija. Ši respublika 1944 m. tapo SSRS dalimi (autonominės srities statusu).

1961 m. suteiktas autonominės respublikos statusas.

Nuo 1991 m. Tuva – viena iš Rusijos federacinių respublikų.

Geografija

Tyrai į pietus nuo Kyzylo

Tuva – kalnuota šalis. Beveik visą teritoriją užima Vakarų Sajanas ir Tanu Olos kalnagūbris (aukštis iki 3970 m, Mongun Taigos k.). Šias kalnų sistemas skiria Tuvos duburys. Klimatas vidutinių platumų; ryškiai kontinentinis. Sausio vidutinės temperatūros siekia nuo -28 °C iki -35 °C, liepos 15-20 °C. Per metus iškrinta apie 400 mm kritulių, kalnuose – iki 1000 mm. Beveik visos Tuvos upės priklauso Jenisejaus baseinui (Bij Chemas, Ka Chemas, Jenisejus, Chemčikas). Gausu kalnų ežerų (Čagytajus, Tere Cholis, Todža, Chindiktig Cholis) ir tvenkinių (Sajanų-Šušenskojės tvenkinys). Beveik pusę kalnų teritorijų dengia miškai (kedrai, maumedžiai, pušys), aukštikalnėse – kalnų tundros ir pievos. Tuvos dubumoje – stepės.

Gyventojai

Tuvoje gyvena virš 308 tūkst. gyventojų. 51,5 % iš jų gyvena miestuose. Daugumą gyventojų (77 %) sudaro tuviai, 20,1 % – rusai, 0,4 % – chakasai, 2,5 % – kiti. Dauguma gyventojų išpažįsta budizmą (lamaizmą) ir šamanizmą. Yra stačiatikių ir musulmonų.

Ekonomika

Sajanų-Šušenskojės tvenkinys

Tuvoje yra nemažai naudingų iškasenų: asbesto, kobalto, akmens anglių, gyvsidabrio. Maisto, medienos apdirbimo, lengvoji, statybinių medžiagų pramonė.

Miestai

Tuvoje yra 5 miestai:

• Kyzylas – 109,1 tūkst. gyv. (2006 m.)
• Ak Dovurakas – 13,6
• Šagonaras – 11,2
• Čadanas – 9,7
• Turanas – 5,3

Jurta Tos Bulake

Kitos didesnės gyvenvietės:

• Ka Chemas – 10,0
• Kyzyl Mažalykas – 5,0
• Saryg Sepas – 4,6
• Mugur Aksy – 4,0

Administracinis skirstymas

Tuvos respublika padalinta į 17 rajonų (kožunų):

• Bai Taigos kožunas
• Barun Chemčiko kožunas
• Ča Cholio kožunas
• Čedi Cholio kožunas
• Dzun Chemčiko kožunas
• Erzino kožunas
• Ka Chemo kožunas
• Kyzylo kožunas
• Mongun Taigos kožunas
• Oviuro kožunas
• Pij Chemo kožunas
• Sut Cholio kožunas
• Tandi kožunas
• Tere Cholio kožunas
• Tes Chemo kožunas
• Todžos kožunas
• Ulug Chemo kožunas

Nuorodos

• Oficiali svetainė Archyvuota kopija 2014-02-12 iš Wayback Machine projekto.
• tuviečių svetainė Archyvuota kopija 2014-12-18 iš Wayback Machine projekto.
• Tradicinė Tuvos muzika