Tuteišiai (lenk. Tutejszyblrs. Тутэйшы; ukr. Тутешній; latv. Tuteiši) – Rytų Europos kaimo vietovių gyventojų, su neišreikšta tautine tapatybe, savivardis.[1] Jų pavadinimas lenkų šnektomis reiškia „čionykščiai“.[1][2][3] Mišrios kilmės gyventojų, gyvenančių Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje (ypač Polesės ir Palenkės regionuose) savivardis.[reikalingas šaltinis] Žodis „tuteišiai“ Vilniaus krašte išliko iki XX a. pab.[4]

Vilnija redaguoti

Terminas Lenkijoje pirmąkart oficialiai panaudotas 1922 m. gyventojų surašyme.[5] 1921 m. Lenkijos valdomų žemių surašyme, 38 943 žmonių užsirašė tuteišiais.[6] Po dešimties metų, 1931 m. surašyme, kurio vienas klausimų buvo apie gimtąją kalbą, 707 000 asmenų ją nurodė esant „tuteišių“.[7] Didžioji dauguma tuteišių yra suslavėję lietuviai.[2][8][9][10] Teigiama, kad jie labiau prijaučia Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei nei Lenkijos Karalystei.[11]

Anot kai kurių, tuteišių kalba (po prostu) apibūdinama kaip nekategorizuota baltarusių kalbos šnekta[12].

Išnašos redaguoti

  1. 1,0 1,1 Richmond 1995, p. 309.
  2. 2,0 2,1 Lipscomb 1958, p. A4962.
  3. Lieven 1994, p. 160.
  4. http://books.google.com/books?id=iz3NACNOpCAC&pg=PA161
  5. Zinkevičius 1994, p. 82.
  6. Polish politics in Volyn, The Ukrainian Week (21 May 2018)
  7. Tadeusz Piotrowski (1998). Poland's Holocaust: Ethnic Strife, Collaboration with Occupying Forces and Genocide in the Second Republic, 1918-1947. McFarland. p. 294. ISBN 978-0-7864-0371-4.
  8. Šapoka 2013, p. 216.
  9. Budreckis 1967.
  10. Turska 1930, pp. 219–225.
  11. Stakauskas 2003, p. 302.
  12. http://books.google.com/books?id=7KraXiQo_uIC&pg=PA107#v=onepage&q&f=false

Šaltiniai redaguoti