Tundrastepėbiomas, paskutinio apledėjimo metu plačiausiai nusidriekęs visoje žemėje. Ši ekosistema dengė daugelį Šiaurės pusrutulio vietų ir išliko nepakitusi apie 100 tūkst. metų, o vėliau staigiai pranyko maždaug apie 12 tūkst. metų, pasibaigus ledynmečiui.[1]

Altajaus kalnuose, Ukoko plynaukštėje randami vieni iš paskutiniųjų išlikusių tundrastepės ruožų

Šiam biomui buvo būdingas šaltas ir sausas klimatas, kuriame beveik neaugo jokie medžiai, vešėjo pievos. Tundrastepėse ganėsi stambūs žolėdžiai – mamutai, avijaučiai, taurai, stumbrai, gauruotieji raganosiai, gigantiškieji elniai, tarpanai.[1]

Šylant ir drėgnėjant klimatui šie gyvūnai išmirė arba atsitraukė į šiauresnes vietas, o kraštovaizdį pakeitė krūmynai, samanoti miškai, tundros, ežerai, raistai. Manoma, kad medžiotojai neturėjo lemiamos įtakos pastarosios megafaunos išnykimui, bet prie to prisidėjo.[1]

Šaltiniai redaguoti

  1. 1,0 1,1 1,2 Zimov, S.A.; Zimov, N.S.; Tikhonov, A.N.; Chapin, F.S. (2012). „Mammoth steppe: A high-productivity phenomenon“. Quaternary Science Reviews. 57: 26–45. Bibcode:2012QSRv...57...26Z. doi:10.1016/j.quascirev.2012.10.005. S2CID 14078430.