Tulpininkai
| Tulpininkai rus. Заречное vok. Tulpeningken, Tulpeningen | |
|---|---|
| Laiko juosta: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Rusija
|
| Sritis |  Kaliningrado sritis
|
| Rajonas | Krasnoznamensko rajonas |
| Gyventojų | 288 |
Tulpininkai[2] arba Zarečnojė (vok. Tulpeningken, nuo 1938 m. Tulpeningen, rus. Заречное) – gyvenvietė Mažojoje Lietuvoje, Kaliningrado srities šiaurės rytinėje dalyje, Krasnoznamensko rajone, 5 km į šiaurės rytus nuo Lazdynų, prie Šešupės.
Istorija redaguoti
Pirmąkart minimi 1625 m. (Tulpenigen). Po 1709–1710 m. maro kaimas išvengė didžiosios vokiškosios kolonizacijos: 1728–1845 m. mokesčių mokėtojų sąrašuose beveik visų minimų ūkininkų pavardės – lietuviškos: Klaudzaties, Bartschaties, Isokatis, Jurglaities, Siemokaties, Dodelaties, Ohnusaties, Brosaties, Wetschkaties, Schellinaties, Naujocks, Willimatis ir kitos.[3] 1785 m. Tulpininkai buvo karališkųjų valstiečių kaimas su 19 ugniakurų (gyvenamųjų pastatų),[4] 1823 m. – kaimas su 69 gyventojais.[5] 1854 m. Tulpininkuose buvo vėjo malūnas, 17 gyvenamųjų pastatų ir 195 gyventojai.[6]
Iki 1723 m. priklausė Ragainės valsčiaus šaltyšiaus administruojamai Lazdynų seniūnijai, 1723–1818 m. – Įsruties apskrities Liepgalio domenų valsčiui, 1818–1945 m. – Pilkalnio apskričiai, buvo 1874 m. įsteigto Juknaičių valsčiaus kaimas. Tikintieji priklausė Lazdynų evangelikų liuteronų parapijai. 1905 m. Tulpininkuose buvo 47 gyvenamieji namai, 449 gyventojai, iš jų – 196 lietuviai (44 %, 16 katalikų).[7] 1929 m. prie Tulpininkų prijungta Šionhofo girininkijos sodyba (Försterei Schönhof, nuo 1938 m. – Försterei Tulpeningen; 7 gyventojai 1905 m.[8]).[3]
Kaime buvo mokykla (mokytojai minimi nuo 1769 m.[3]), pašto ir telegrafo skyrius, plytų fabrikėlis,[9] svečių namai, kolonijinių prekių krautuvėlė, veikė perkėla per Šešupę. Į šiaurę nuo kaimo plytėjo Trapėnų-Lubėnų giria, Šešupėn tekėjo Kumpupio upelis.
Po Antrojo pasaulinio karo pasikeitė gyventojų sudėtis: senieji gyventojai vokiečiai ir suvokietėję lietuviai artėjant frontui pasitraukė į Vokietijos gilumą, vietoj jų atkelta kolonistų iš Sovietų Sąjungos. Sovietmečiu prie Tulpininkų prijungti Vaitikaičiai. 1946–2008 m. buvo Nemanskojės, Chlebnikovo apylinkėse, nuo 2008 m. – Aleksejevkos kaimo gyvenvietėje.
Gyventojai redaguoti
 | ||||||
| 1905 m. | 1910 m.[10] | 1933 m. | 1939 m.[11] | 2010 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 449 | 424 | 420 | 384 | 288 | ||
| ||||||
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Zarečnojė, bankgorodov.ru. Nuoroda rikrinta 2021-10-10.
- ↑ Vilius Pėteraitis, Lazdynų (4) parapijos gyvenvietės ir upės, Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-10-10.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 Tulpeningken, Ksp. Haselberg. Aus den Prästationstabellen (PT) des Domänenamtes Löbegallen und des Landkreises Pillkallen. Iš: Erwin Spehr, Die Domänenämter Uschpiaunen und Grumbkowkaiten. Dörfer, Güter und ihre Bewohner. 1723–1858. Hamburgas, 1995. ISBN 9783922953906.
- ↑ Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p. 171. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785 (vok.).
- ↑ Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T. 5 (T–Z), p. 46. Kümmel, Halle, 1823 (vok.)
- ↑ Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T. 2 (L–Z), p. 368. Baensch, Magdeburgas, 1854 (vok.)
- ↑ Gemeindelexikon für das Königreich Preußen, Heft I, Provinz Ostpreußen, p. 226, 227. Verlag des Königlichen Statistischen Landesamts, Berlin SW, 1907 (vok.).
- ↑ Neu Lubönen, Meyers Gazetteer (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-10.
- ↑ Tulpeningken, Meyers Gazetteer (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-10.
- ↑ Landkreis Pillkallen,Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900 (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-10.
- ↑ Landkreis Pillkallen, verwaltungsgeschichte.de (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-10.