Tripsinas

Tripsinas – hidrolazių klasės fermentas, skaidantis baltymus ir peptidus. Ardo nekrozavusius žaizdų audinius. Tripsinu dažnai gydomi uždegimai, žaizdos, nudegimai, audinių pabrinkimai, trombozės.^[1]

Tripsinas buvo atrastas 1876 m. vokiečių mokslininko Vilhelmo Kiuno, o 1932 m. amerikiečių mokslininkas-biochemikas Džonas Nortropas gavo kristalinę jo formą.^[2]

Fizikinės savybės redaguoti

Tripsinas yra bespalvė kristalinė medžiaga, kurios lydymosi temperatūra yra apie 150 °C.

Šaltiniai redaguoti

↑ Tripsinas(parengė Lida Bagdonienė). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2022-07-05).
↑ Kühne W (March 6, 1876). „Ueber das Trypsin (Enzym des Pankreas)“ [About trypsin (enzyme of the pancreas)]. In Naturhistorisch-medizinischen Verein (red.). Verhandlungen des Naturhistorisch-medizinischen Vereins zu Heidelberg [Negotiations by the Natural History Medical Association in Heidelberg] (vokiečių). Heidelberg, Germany: Carl Winter's Universitätsbuchhandlung (published 1877). pp. 194–8 – via Archive.org.

[1] Tripsinas(parengė Lida Bagdonienė). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2022-07-05).

[2] Kühne W (March 6, 1876). „Ueber das Trypsin (Enzym des Pankreas)“ [About trypsin (enzyme of the pancreas)]. In Naturhistorisch-medizinischen Verein (red.). Verhandlungen des Naturhistorisch-medizinischen Vereins zu Heidelberg [Negotiations by the Natural History Medical Association in Heidelberg] (vokiečių). Heidelberg, Germany: Carl Winter's Universitätsbuchhandlung (published 1877). pp. 194–8 – via Archive.org.

[1]

[2]