Isopyrum thalictroides
Apsauga: 1(E) – Prie išnykimo ribos
Trilapė bligna (Isopyrum thalictroides)
Trilapė bligna (Isopyrum thalictroides)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Vėdrynažiedžiai
( Ranunculidae)
Šeima: Vėdryniniai
( Ranunculaceae)
Gentis: Bligna
( Isopyrum)
Rūšis: Trilapė bligna
( Isopyrum thalictroides)
Binomas
Isopyrum thalictroides
L., 1753

Trilapė bligna (Isopyrum thalictroides) – vėdryninių ( Ranunculaceae) šeimos, blignų genties (Isopyrum) žolinis augalas. Subborealio reliktas. Išnykstanti rūšis, įrašyta į Baltarusijos ir Lietuvos raudonąsias knygas.

Paplitimas ir augavietės redaguoti

 

Natūraliai paplitęs Vidurio Europoje, vidutinio klimato juostoje: nuo Pirėnų kalnų vakaruose iki Vidurio Ukrainos rytuose bei nuo Vidurio Italijos ir Balkanų pietuose iki Lietuvos ir Baltarusijos šiaurėje. Lietuvoje žinomos dvi išlikusios augavietės: Kamšos botaniniame zoologiniame draustinyje ir Dubysos slėnyje prie Lyduvėnų.

Auga tamsiuose lapuočių, miškuose, mišku bei krūmais apaugusiuose šlaituose, Carpinion ir Alnion incanae sąjungų bendrijose. Mėgsta derlingus priemolio ir priesmėlio dirvožemius. Auga grupelėmis, mažuose plotuose, sąžalynus gali sudaryti keli šimtai individų.

Biologija redaguoti

Tai daugiametis, su šliaužiančiu šakniastiebiu, 10-30 cm aukščio pavasarinis efemeroidas. Lapai vieną arba du kartus trilapiai, lapeliai triskilčiai. Augalas nuodingas, turi daug alkaloidų ir cianogeninių glikozidų.

Žydi balandžio mėnesį arba gegužės pradžioje. Turi penkis baltos spalvos vainiklapius. Žiedynas – kekė, o vaisius – lapavaisis. Dauginasi vegetatyviškai, dalijantis šakniastiebiui arba sėklomis. Augalas diploidinis, 2n = 14.

Apsauga redaguoti

Įrašyta į saugomų augalų rūšių sąrašą 1984 m. Auga Kamšos botaniniame-zoologiniame draustinyje. Reikia nuolat stebėti radaviečiųs būklę, nes rūšiai išsaugoti būtinas rezervatinis režimas, kurį miesto ribose palaikyti sudėtinga. Nyksta plynai kertant medžius ir mechaniškai žalojant augavietes bei vykstant šlaitų erozijai.

Nuorodos redaguoti

Literatūra redaguoti

 
  • Lietuvos raudonoji knyga. Red Data Book of Lithuania, Vilnius, 2007, 411 p.