Trevizas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Trevizas – miestas šiaurės rytų Italijoje, Venete; provincijos centras. Tekstilės pramonės centras (Benetton), buitinės technikos gamyba (DeLonghi).
| Trevizas it. Treviso | |
|---|---|
 | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Italija
|
| Regionas |  Venetas
|
| Provincija | Trevizo provincija |
| Gyventojų | 81 600 |
| Plotas | 55,5 km² |
| Tankumas | 1 470 žm./km² |
 Vikiteka |
Trevizas |
| Kirčiavimas | Trevìzas |
Istorija redaguoti
Manoma, kad Trevizo pavadinimas kilo nuo keltų genties tauruskų ar nuo indoeuropietiškos šaknies tarvos, reiškiančios bulių. Trevizas (lot. Tarvisium), venetų miestas, Romos respublikos municipija tapo 89 m. pr. m. e., kai romėnai užėmė Cizalpinę Galiją. Miesto piliečiai buvo priskirti Klaudijų genčiai. Miestas buvo arti Via Postumia, kuri jungė Opitergijų ir Akvilėją, du didžiausius romėnų Veneto miestus. Miestas Antikoje retai minimas, bet Plinijus Vyresnysis apie jį užsimena, rašydamas apie Silės upę.
Romėnų laikais čia paplito krikščionybė. Teigiama, kad Šventasis Prosdokimas, Švento Petro įšventintas į vyskupus graikas, išplatino Trevizo apylinkėse krikščionių tikėjimą. Dėl buvusio vyskupo iki IV a. krikščionių bendruomenė nuolat augo. Pirmasis rašytiniuose šaltiniuose minimas vyskupas buvo Jonas Pijus, pradėjęs pareigas eiti 396 m.
Žlugus Romos imperijai, Trevize kaip ir visam regione, sumažėjo gyventojų skaičius, bet Atila pasigailėjo miesto, tad VI a. jis buvo svarbus prekybos centras. Legendos teigia, kad čia gimė Totila, ostgotų vadas per Gotų karus. Po to miestas atiteko Bizantijos Ravenos eksarchatui iki 568 m., kai jį užėmė lombardai, kurie Trevizą padarė vienu iš 36 kunigaikštysčių sostinių ir įkūrė svarbią pinigų kalyklą. Ji buvo ypač svarbi valdant paskutiniam lombardų karaliui Deziderijui ir gamino monetas net Frankų imperijai užėmus Šiaurės Italiją. Miestiečiai dalyvavo įkuriant Veneciją.
Karolis Didysis įkūrė Marca Trevigiana, kuri egzistavo keletą amžių.
Trevizas įstojo į Lombardijos lygą ir Konstancos sutartimi (1183 m.) tapo nepriklausomas. Da Romano šeima valdė miestą 1237-1260 m. Popiežiaus ir Imperatoriaus šalininkams susikovus miestą užėmė pirmieji 1283 m. su Gerardo III da Kamino. Po paskutinio da Kamino valdovo Rizzardo IV žūties, čia vyko didelės grumtynės ir maišatis (1329–1388 m.).
Po Skaligerių valdymo 1329–1339 m. miestas pasidavė Venecijai, tapdamas pirma didele Venecijos respublikos valda žemyne. Nuo 1318 m. čia trumpam buvo įsikūręs universitetas. Venecijos valdymas turėjo daug privalumų, bet Trevizas turėjo dalyvauti jos karuose. Nuo 1381–1384 m. miestą užėmė ir valdė Austrijos kunigaikštis, po to Kararesis iki 1388 m. Grąžinus miestą Venecijai jis buvo įtvirtintas, sienos išliko iki šių dienų.
1797 m. prancūzai užėmė Trevizą, vadovaujant Mortier, kuris tapo Trevizo kunigaikščiu. Prancūzai valdė iki Napoleono pralaimėjimo, o po to Trevizas atiteko Austrijai-Vengrijai. Venecijiečiai buvo nepatenkinti imperijos valdymu ir 1848 m. kovą išvijo austrų įgulą. Bet po bombardavimo kitų metų birželį miestas pasidavė. Austrai valdė iki 1866 m., kai Venetą prijungė Italijos karalystė.
Per Pirmąjį Pasaulinį karą Trevizas buvo svarbus miestas, nes arti buvo austrų frontas. Vitorijo Veneto mūšis šiaurėje pakreipė karą kita linkme. Per Antrąjį Pasaulinį karą mieste buvo įkurta koncentracijos stovykla, kur buvo laikomi jugoslavijos piliečiai. Ji buvo panaikinta po Italijos kapituliacijos 1943 m. O 1944 m. balandžio 7 d. per sąjungininkų bombardavimą buvo sunaikinta didžioji senamiesčio dalis, žuvo apie 7 tūkst. žmonių.
Sportas redaguoti
- Trevizo Pallacanestro (krepšinis)
- ASD Treviso 2009 (futbolas)
- Benetton Rugby Treviso