Titas Pomponijus Atikas

Titas Pomponijus Atikas (109–32 m. pr. m. e.) – romėnų didikas (raitelis – eques), geriausiai žinomas dėl savo draugystės su oratoriumi ir politiku Marku Tulijum Ciceronu. Jam dedikuotas Cicerono traktatas apie draugystę (De Amicitia), o jų susirašinėjimą Cicerono išlaisvintas vergas ir asmeninis sekretorius Markas Tulijus Tironas surinko į šešiolika knygų (Epistulae ad Atticum).

Kilęs iš raitelių klasės Pomponijus gimė ir užaugo Romoje. Jaunystėje mokėsi su Ciceronu, Liucijum Torkvantu, jaunesniuoju Marijum „su kuriais jis tapo toks artimas, kad nebuvo nieko brangesnio už juos per visą jo gyvenimą“[Neposas]. Jis buvo geras studentas ir 85 m. pr. m. e. jis išvyko lavintis į Atėnus, kur paniro į literatūrą ir filosofiją. Jis taip mylėjo Atėnus ir jų kultūrą, kad pasiėmė pravardę „Atticus“ t. y. „žmogus iš Atikos“. Apie tai užsimenama Cicerono penktoje knygoje De finibus bonorum et malorum.

Atikas praturtėjo gavęs palikimą ir sumaniai tvarkydamasis dvare. Jis naudojo turtus savo pomėgiui laiškams ir išlaikė būrį vergų, treniruotų kopijuoti ir rišti knygas ir išleido, tarp kitų dalykų, savo draugo Cicerono kūrinius. Pats Atikas parašė vieną knygą (graikiškai) konsultuojamas Cicerono, ir šiek tiek poezijos. Niekas iš jo kūrinių neišliko.

65 m. pr. m. e. Atikas apsigyveno Romoje. Pagal epikūrines savo nuotaikas, jis nesikišo į politiką kiek tik buvo įmanoma, išskyrus kai Ciceronui iškildavo pavojus. Pvz.: kai Ciceronas buvo priverstas palikti šalį 49 m. pr. m. e., Atikas jam padovanojo 250 tūkst sestercijų. Bet iš esmės į politiką nesikišo, nors, kaip Ciceronas, buvo optimatų (aristokratų „partija“) narys ir laikėsi konservatyvių pažiūrų.

Prieš dėdęs mirtį, jis buvo dėdės įsūnytas ir pasivadino Titu Servilijum Pomponijanu. Vėliau jis vedė triumvirato nario Kraso proanūkę. Ji jam pagimdė sūnų, kuriam suteikė jo vardą (mažai apie jį žinoma), ir dukrą Ceciliją Atiką, kuri vėliau buvo pirmoji Marko Vipsanijaus Agripos žmona.

Jis likųsį gyvenimą praleido Romoj ir nusižudė nusimarindamas badu, po to kai kelis mėnesius nepagydomai sirgo. Kornelijus Neposas parašė jo biografiją.

Šaltiniai

• Lietuviškoji enciklopedija. II tomas- Spaudos fondas: 1934.- p.25.