Tetrahidrokanabinolis
| Tetrahhidrokanabinoliai | |
|---|---|
| Izomeras | (-)-trans-Δ9-Form |
| CAS numeris | 1972-08-3 |
| Kiti pavadinimai | (6aR,10aR)-6a,7,8,10a-Tetrahydro-6,6,9-trimethyl- 3-pentyl-6H-dibenzo[b, d]pyran-1-ol;
(–)-Δ1-3,4-trans-tetrahydrocannabinol; Δ9-THC; Δ1-THC; dronabinol |
| Pramoninis kodas | QCD-84924 |
| Prekybinis pavadinimas | Marinolis |
| Cheminė formulė | C21H30O2 |
| Molekulinė masė | 314.46 g/mol |
| Kompozicija | C 80,21 %, H 9,62 %, O 10,18 % |
| Virimo temperatūra (prie 0,02mmHg) |
200 °C |
| Kitos savybės | Šviesiai geltonas dervingas aliejus; vandenyje netirpus; tirpiklis – etanolis |
| Izomeras | (–)-trans-Δ8-Form |
| CAS numeris | 5957-75-5 |
| Kiti pavadinimai | (–)-Δ6-3,4-trans-tetrahydrocannabinol;
Δ8-THC; Δ6-THC |
|
| |
Tetrahidrokanabinoliai – psichoaktyvios medžiagos, randamos kanapėse.
(–) - trans-Δ9 izomeras (Δ9-THC) yra pagrindinė psichoaktyvi substancija; (–) - trans-Δ8 izomeras (Δ8-THC), nors ir fizologiškai aktyvus, bet mažiau. Nustatyi Δ9 analogai su trumpesne alkilo dalimi. Pirmą kartą išskirtas iš kanapių dervų (hašišo) 1942 m., H. J. Wollner'io.
Tai yra kontroliuojama medžiaga (priskiriama Psichodelikams): 21 CFR, 1308.11.
Naudojimas medicinoje redaguoti
Atradus metodus, kaip išvengti rūkymo, ir kaip pateikti pacientui dozę, kuri būtų nuspėjama ir vienoda, sumažėjo pašalinių efektų bei pavojus plaučių ligom rūkant. Yra kelios sintetinės THK formos - marinol, Nabilone ir Rimonabant. Jau kelerius metus Kanadoje vartojamas vaistas pavadinimu Sativex, kuris yra purškalo pavidalu ir skirtas vartoti po liežuviu, nes taip organizmas pasisavina natūralias medžiagas, kurios vaiste yra išgrynintos iš kanapių. Yra kitų kanabinolių, bet šis vaistas vienintelis, kurį gaminant naudojamos tik botaninės medžiagos, o ne sintetiniai vaistai.[1]. 2005-tais metais Sativex tapo pirmuoju pasaulyje farmakologinio tipo vaistu, kuris yra išgautas iš kanapių. Gydomasis panaudojimas kanabinolių pastaruoju metu dažniausiai skiriamas skausmui vėžio atveju,[2] ar kaip priešvimdomasis, apetito stimuliatorius, pažeistų nervų skausmui mažinti, sulėtinti uždegiminius procesus organizme sergant išsėtine skleroze. Dėl pašalinių efektų, kaip atminties problemų ir emocinių pokyčių, naudojimas medicinoje retas, bet dažnesnis pastaruoju metu, keliom valstijom legalizavus medicininį naudojimą. Dažniau naudojama kanapė, vietoj sintetinių medžiagų dėl kainos ir savotiškų pašalinių efektų. JAV federaliniai įstatymai draudžia naudoti pačias kanapes, nors keletas valstijų priėmė įstatymus, kurie leidžia vartoti kanapes su gydytojo leidimu, sergant sunkiomis ligomis. Nors federaliniai įstatymai griežtai tai draudžia, pastaruoju metu vis labiau į tai žiūrima, kaip į kiekvienos valstijos vidinį reikalą. Valstybei leidus, šis reikalas sprendžiamas tarp paciento ir gydytojo, kuriam suteikus leidimą, kanapių galima nusipirkti arba užsiauginti, tada jos rūkomos arba valgomos specialiai paruoštu maisto pavidalu, kaip, pvz., pyragėliai ar aliejus.
Legalumas redaguoti
Kiekviena šalis yra nustačiusi skirtingą THC ribą, iki kurios augalas laikomas pluoštine kanape. Pavyzdžiui, JAV ši riba yra iki 0,3 proc., o Lietuvoje ir kitose ES šalyse – iki 0,2 proc. THC.[3]
Išnašos redaguoti
- ↑ „GW Pharmaceutical“. www.gwpharm.com. Nuoroda tikrinta 2008-08-08.
- ↑ Burns, Tammy L.; Ineck, Joseph R. (2006). „Cannabinoid Analgesia as a Potential New Therapeutic Option in the Treatment of Chronic Pain“. The Annals of Pharmacotherapy. 40 (2): 251–260. doi:10.1345/aph.1G217. PMID 16449552. Suarchyvuotas originalas 2010-06-28. Nuoroda tikrinta 2010-05-31.
- ↑ https://cbdkanapiualiejus.lt/ar-cbd-aliejus-legalus-lietuvoje-i-ka-atkreipti-demesi-renkantis/#Ar_CBD_aliejus_legalus_Lietuvoje