Teisutis Makačinas
| Teisutis Makačinas | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1938 m. rugsėjo 5 d. Kaunas |
| Tėvas | Antanas Makačinas |
| Sutuoktinis (-ė) | Virgilija Regina Vaučeskaitė-Makačinienė |
| Vaikai | Virgilijus Antanas Makačinas |
| LATGA prezidentas | |
| Ėjo pareigas | 2012 m. – 2020 m. spalio 10 d. |
| Veikla | kompozitorius, pedagogas |
| Organizacijos | Lietuvos kompozitorių sąjunga |
| Pareigos | Narys[1] |
| Alma mater | 1961 m. LSSR konservatorija |
| Žymūs apdovanojimai | |
Teisutis Makačinas (g. 1938 m. rugsėjo 5 d. Kaune) – Lietuvos kompozitorius.
Populiarių kamerinių, simfoninių ir vokalinių kūrinių muzikos autorius.[2]
Biografija redaguoti
Išsilavinimas redaguoti
1946–1947 m. mokėsi Vilniaus pradinėje mokykloje, 1947–1951 m. Panevėžio 1-ojoje vidurinėje mokykloje, 1951–1956 m. Vilniaus 7-ojoje vidurinėje mokykloje.
1951–1956 m. lankė Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos technikumą, 1961 m. baigė LSSR konservatorijos Juliaus Juzeliūno kompozicijos klasę.
Darbo partirtis redaguoti
Nuo 1959 m. Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos technikumo dėstytojas, 1973–2001 m. dirbo muzikos teorijos ir kompozicijos skyriaus vedėju. 1961–1967 m. dėstė ir LSSR konservatorijoje), nuo 1985 m. – muzikos teorijos katedros dėstytojas, docentas; nuo 1996 m. profesorius.
2012 m. išrinktas Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos (LATGA) prezidentu.[3] 2016 m. perrinktas antrąjai kadencijai.[4]
Kūryba redaguoti
„Teisutis Makačinas savo kūrybos stilių apibūdina kaip neoklasicizmo jungtį su bartokiška liaudies muzikos transformacija. Daugelyje Makačino kūrinių svarbios lietuvių liaudies muzikos intonacijos, nors autorius ir vengia tiesiogiai cituoti melodijas. Visai Makačino kūrybai būdingas linearinis pradas, polifoninis muzikinės minties plėtojimas, aiški struktūra ir griežta vidinė logika. Pastarojo dešimtmečio kūryboje stiprėja ir minimalizmo įtaka, pasireiškianti keleto paprastų motyvų dominavimu, jų kartojimu ir varijavimu. <…> Teisutis Makačinas taip pat yra sukūręs kūrinių orkestrui, kameriniams ansambliams, vokalui ir chorams, muzikos dramos spektakliams ir kino filmams. Kompozitorius itin daug rašo vargonams – penkios jo sonatos vargonams išsiskiria lakoniškumu ir savita tradicinių bei moderniųjų elementų samplaika. Pastaruoju metu jis itin pamėgęs styginių orkestro skambesį, nes styginiai instrumentai jam yra „gyviausi“, geriausiai atliepiantys atlikėjo pastangoms.“ – muzikologė Eglė Gudžinskaitė.[5]
Makačinas sukūrė kūrinių orkestrui, tarp jų – simfonija styginiams (1985 m.), „Sinfonia giocosa“ (1990 m.), dvi simfonijetės (1994 m., „Pacem relinquo vobis“ 1998 m.), koncertas trimitui ir kameriniam orkestrui (1991 m.), koncertas klarnetui ir kameriniam orkestrui (2005 m.), simfonija „in H“ (2002 m.), simfonija koncertas trimitui, fliugelhornui ir dideliam pučiamųjų orkestrui (2004 m.), kantatų, tarp jų – „Pirčiupio pelenai“ (1960 m.), „Vilniui“ (1973 m.), „Saulės poema“ (1975 m.), kamerinių instrumentinių kūrinių, tarp jų – kvintetas 5 akordeonams (1990 m.), „Senojo Vilniaus aidai“ 3 valtornoms (1993 m.), „Atspindys“ styginių kvartetui (1999 m.), „Arkada“ akordeonui ir styginių kvartetui (2008 m.), 3 siuitas fortepijonui (1963 m., 1968 m., „Piemenų žaidimai“ 1981 m.), „Sąsiuvinis“ fortepijonui, 5 haikus balsui ir kameriniam ansambliui (abu 2003 m.), kūrinių vargonams, tarp jų – 5 sonatos (1963 m., 1983 m., 1987 m., 1990 m., 1993 m.), „Lietuviškas sąsiuvinis“ (1989 m.), „Armėniškas sąsiuvinis“ (1989 m.), „Senasis sąsiuvinis“ (1995 m.), vokalinių ciklų („Rudens akvarelės“ 1962 m.), dainų, chorų, dramos, spektaklių, kino filmų muzikos. Instrumentavo Miko Petrausko operą „Birutė“ (1978 m.), Juozo Gruodžio, Moriso Ravelio kūrinių.[6][7]
Plačiajajai auditorijai geriausiai žinomas kaip nepaprasto populiarumo sulaukusių estradinių dainų („Vėjas man pasakė“, „Berniukai“, „Sugrįžk, kol nevėlu“, „Pašauki“ ir daugelio kitų) autorius.[5] Teisučio Makačino estradines dainas atliko Tomas Balčytis, Liutauras Čeprackas, Vladas Daugintis, Aleksas Lemanas, Danutė Neimontaitė, Stasys Povilaitis ir kt.
Apdovanojimai ir įvertinimai redaguoti
- 1967 m., 1969 m. Stasio Šimkaus premija.
- 2013 m. LR kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“
- 2018 m. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius.[2]
- 2019 m. M.A.M.A. apdovanojimas „Už gyvenimo nuopelnus“.[8]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ https://www.lks.lt/lt/nariai/kompozitoriai/
- ↑ 2,0 2,1 DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS IR UŽSIENIO VALSTYBIŲ PILIEČIŲ APDOVANOJIMO LIETUVOS VALSTYBĖS ORDINAIS IR MEDALIAIS VASARIO 16-OSIOS – LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO DIENOS PROGA
- ↑ https://www.latga.lt/istorija.html Archyvuota kopija 2019-05-31 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ ASOCIACIJOS LATGA TARYBOS PREZIDENTU PERRINKTAS TEISUTIS MAKAČINAS
- ↑ 5,0 5,1 TEISUTIS MAKAČINAS
- ↑ Adeodatas Tauragis. Teisutis Makačinas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 680
- ↑ Adeodatas Tauragis. Teisutis Makačinas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 74 psl.
- ↑ M.A.M.A karūnavo 2018-ųjų geriausius: triumfavo „G&G Sindikatas“ ir paslaptingasis Dynoro