Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Teisė į mirtį (angl. right to die) – samprata, kad asmuo turi teisę sąmoningai pasirinkti gyventi ar mirti. Ši teisė nėra teisės dalis. Dabar nėra valstybių, kurių teisinė sistema gina ar palaiko šią teisę bendrąja prasme. Klausimas ar žmonės turi tokią teisę, kelia dideles filosofines, teisines diskusijas. Klasikinių religijų požiūris į šią teisę griežtai neigiamas.

Teisė į mirtį dažniausiai siejama su dviem aspektais:

  • Eutanazijos klausimas. Šiuo požiūriu diskutuojama, ar žmogui, kurio gyvenimo kokybė dėl sužalojimų, sunkios ligos, labai prasta (pvz., dideli skausmai, kosmetiniu požiūriu visiškai sugadinta išvaizda, dėl prarastų rankų ir/ar regos visiškai prarastas savarankiškumas), galima leisti pasirinkti mirtį ir įgyvendinti šį pasirinkimą.


Teisė į mirtį dažnai siejama su orios mirties (angl. dying with dignity) samprata, kuri paprastai persikloja su eutanazijos samprata.

  • Savižudybės klausimas. Teisė į mirtį glaudžiai susijusi ir su savižudybėmis, nesusijusiomis su medicininėmis žmogaus problemomis. Ar žmogus turi teisę nusižudyti neaiškindamas kitiems savo pasirinkimo ir nepagrįsdamas jo?

Su teise į mirtį siejasi:

  • teisė pasirinkti veiklą, labai didinančią žuvimo tikimybę
    • užsiėmimas ekstremaliomis sporto šakomis, kuriose žuvimo rizika yra žymiai didesnė nei įprastiniame gyvenime
    • rizikingos profesijos su didele profesine rizika žūti, pvz., kariškis, policininkas, gaisrininkas ir kt.
    • tokia azartinė veikla, kaip „rusiška ruletė“ ir kt.
    • teisė į mirtiną dvikovą
    • kankinystė (religinė, politinė) – kai žmogus savo religine ar politine veikla konfliktuoja su egzistuojančia valdžia, mirtimi baudžiančia religinius ir politinius priešininkus
  • teisė pasirinkti veiklą su 100 % ar beveik 100 % žuvimo tikimybe:
    • garbės savižudybės, kai žmonės, siekdami apginti savo garbę, nusižudo (kariškių nusišovimai, samurajų sepuku ir kt.)