Tavanana (Tawananna, Tavannana) – hetitų karalienės titulas. Šį titulą turėdavo karaliaus žmona, kol būdavo gyva. Tik po jos mirties Tavananos titulas pereidavo jos dukrai ar naujajai karaliaus žmonai. Manoma, kad šis titulas atsirado iš pirmosios hetitų karalienės Tavananos vardo.[1]

Hetitų monarchijos sistemoje karaliumi tapusio įpėdinio žmona netapdavo išsyk Tavanana, reikėdavo laukti, kol mirdavo ankstesnioji Tavanana.[2]

Tavanana buvo ne vien įvardijimą teikiantis titulas, ji turėjo savo pareigų:

  • Ji valdydavo, kai karalius būdavo išvykęs į karą.
  • Jis buvo aukščiausioji karalystės dvasininkė, kaip kad karalius būdavo aukščiausias Hetitų karalystės dvasininkas.

Pagrindinė Tavananos veikla buvo religinė.

Pvz., hetitų Tavanana Puduhepa, Hatušilio III žmona, po vyro mirties ėmėsi atsakomybės palaikyti ryšius su Senovės Egipto valdančiąja šeima bei hetitų vasalinių valstybių valdovais.

Tavananos titulas buvo neatimamas, turimas iki mirties. Nauja karalienė šį titulą gaudavo tik po ankstesniosios Tavananos mirties. Todėl dažnai kildavo konfliktai tarp naujų karalienių ir jų posūnių, kurie paveldėdavo tikrąją valdžią karalystėje. Toksai konfliktas aprašytas dvikalbėje (akadų ir hetitų kalbomis) dantiraščio lentelėje, vadinamoje „Hatušilio I testamentas“.[3]

Nuorodos redaguoti

  1. The Oxford Handbook of Ancient Anatolia– (10,000-323 BCE). The Old Hittite Period
  2. Ši sistemos rekonstrukcija pagrįsta įrašais, aprašytais knygoje Margalit Finkelberg, Greeks and Pre-Greeks: Aegean Prehistory and Greek Heroic Tradition, (Cambridge) 2005, ch. 1. cf W.H. Stiebing, Ancient Near Eastern History and Culture, p. 200.
  3. „Hatušilio I testamento“ dinastinė analizė pateikta knygoje Finkelberg 2005:177ff.