Tasmano jūra

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Tasmano jūra (angl. Tasman Sea) – pakraštinė jūra tarp Australijos ir Naujosios Zelandijos, skersai jos ilgis apie 2000 km. Tai pietvakarinė Ramiojo Vandenyno dalis. Jūra pavadinta garsaus olandų jūreivio Abelio Tasmano garbei, kuris pirmas ją pasiekė. Vėliau ši jūra apie 1770 m. tyrinėta anglų keliautojo Džeimso Kuko.

Tasmano jūros žemėlapis

Nuotrauka iš palydovo

Tasmano jūros plotas apie 3336 tūkst. km². Gylis iki 6015 m. Vandens paviršiaus temperatūra vasarį svyruoja nuo 27 °C šiaurėje iki 14-15 °C pietuose, rugpjūtį šiaurėje temperatūra siekia 23 °C, pietuose 9-11 °C. Jūros druskingumas siekia 35,0-35,5‰. Potvynio aukštis iki 5,3 m.

Tasmano jūra, Tarptautinės hidrografinės organizacijos teigimu, apima vandenis esančius į rytus Naujosios Pietų Velso, Viktorijos ir Tasmanijos teritorijų. Šiaurinė Kvynslando valstija ribojasi su Koralų jūra, o riba tarp Naujojo Pietų Velso ir Kvynslando laikoma ir šių dviejų jūrų riba.

Svarbiausi uostai: Sidnėjus, Brisbenas, Niukaslas (Australija), Oklendas, Naujasis Plymutas (Naujoji Zelandija).

Tasmano jūroje yra keletas vidutinio dydžio salų nutolusių nuo Australijos ir Naujosios Zelandijos:

• Lordo Hau sala ir jos šalutinės salelės
• Beilo piramidė
• Norfolko sala esanti ant ribos su Koralų jūra.

Šios salos yra Australijos įtakos sferoje.