Tartu universitetas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Tartu universitetas
lot. Universitas Tartuensis
Įkurtas	1632 m.
Tipas	Valstybinis
Rektorius	Toomas Asser
Darbuotojų	3600
Studentų	13 641
Doktorantai	1100
Vieta	Tartu, Estija
Svetainė	www.ut.ee

Tartu universitetas (est. Tartu Ülikool) – aukštoji mokykla Estijoje, vienas iš dviejų Tartu miesto universitetų (kitas – Estijos gamtos mokslų universitetas).

Centriniai rūmai

Nuo 1810 m. veikianti Observatorija

Tartu universitetas 2021

1632–1665 m. Gustavo akademija (lot. Academia Gustaviana), 1690–1710 m. Gustavo-Karolio akademija (Academia Gustavo-Carolina), 1802–1893 m. Imperatoriškasis Dorpato universitetas (vok. Kaiserliche Universität zu Dorpat}, 1893–1918 m. Imperatoriškasis Jurjevo universitetas (rus. Императорский Юрьевский университет), 1919–1940 m. Tartu universitetas, 1940–1941 m. Valstybinis Tartu universitetas, 1941–1944 m. Rytų krašto universitetas Dorpate (vok. Ostland-Universität in Dorpat), 1944–1989 m. Valstybinis Tartu universitetas, nuo 1989 m. Tartu universitetas.

Tartu universitete yra 11 fakultetų ir 5 kolegijos su daugiau kaip 17 000 studentų ir 2860 darbuotojų. Rektorius nuo 2007 m. rugpjūčio 31 d. Alaras Karisas. Tartu universitetas yra prestižiškiausių aukštųjų mokyklų Coimbra grupės narys.

Istorija

Įsteigtas 1632 m. birželio 30 d. vietoje Dorpato gimnazijos (Gymnasium Dorpatense), kurią 1583 m. įkūrė Steponas Batoras. Universitetą įsteigė Švedijos karalius Gustavas II Adolfas užkariavus Livoniją. Pirmieji studentai imatrikuliuoti 1632 m. balandžio 20–21 d. Oficialiai Academia Dorpatensis atidaryta spalio 15 d., jai suteiktos Upsalos universiteto privilegijos. Veikė Filosofijos, teisės, teologijos ir medicinos fakultetai. 1656 m., Švedijos-Rusijos karo metu, akademija perkelta į Taliną, o 1665 m. uždaryta.

1690 m. akademija vėl atgaivinta, bet normaliai neveikė iki 1699 m. rugpjūčio 28 d., kai Pernu mieste buvo atidaryta Academia Gustavo-Carolina. Ten ji veikė iki 1710 m., kai Šiaurės karo metu miestą užėmė Rusija.

Tik 1802 m. gruodžio 12 d. Tartu caras Aleksandras I vėl atidarė universitetą, kuriame buvo dėstoma vokiečių kalba, todėl jis oficialiai vadinosi Kaiserliche Universität zu Dorpat. Pirmuoju rektoriumi buvo paskirtas H. Parotas, įžymus fizikas. Atidarius universitetą, 1802 m. H. Parotas pasirūpino prie jo įsteigti astronominę observatoriją ir pakviesti matematikos ir astronomijos profesorių. Nuo 1803 m. jame dėstyta ir estų kalba. 1862 m. legalizuotos studentų korporacijos, o 1870 m. susikūrė Estijos studentų bendrija, kurios žydra-juoda-balta vėliavos spalvos vėliau tapo visos Estijos vėliavos spalvomis.

1893 m. pavadintas Jurjevo universitetu (rus. Юрьевский университет), rusų kalba tapo dėstymo kalba universitete. Pirmojo pasaulinio karo metais universitetas evakuotas į Rusiją, jo pagrindu įsteigtas Voronežo universitetas. Estijai paskelbus nepriklausomybę 1919 m. atkurtas Tartu universitetas.

Tartu universiteto pastatą projektavo Johanas Vilhelmas Krauzė. Jis pastatytas 1804–1809 m.

Buvusiame katedros pastate veikia puikus Tartu universiteto istorijos muziejus.

Žymesni dėstytojai

• Karl Ernst von Baer, biologas
• Eduardas Eichvaldas, zoologas, paleontologas, geologas
• Teodoras Grotusas, pirmasis Lietuvos fizikochemikas, geologas
• Moricas Hermanas Jakobis, galvanikos atradėjas
• Vasilijus Kandinskis, tapytojas, grafikas, meno teoretikas
• Marju Lauristin, Žiniasklaidos katedros profesorė
• Juri Lotman, semiotikas
• Vilhelmas Ostvaldas, fizikinės chemijos teorijos autorius
• Frydrichas Georgas Vilhelmas Struvė, astronomas.
• Frydrichas Šmalcas, lietuvninkų žemėse pažangias technologijas diegęs žemės ūkio specialistas

Žymesni studentai

Universiteto botanikos sode (kairėje – lietuviška medinė skulptūra)

Andrus Ansip Krišjanis Baronas Konstantinas Grevingkas

Kersti Kaljulaid Paulis Kalninis Emilis Lencas

Ivaris Padaras Augustas Rei

Žymesni studentai iš Lietuvos

Danielius Alseika Viktoras Julijonas Aramavičius Baltrus Atkočiūnas Petras Avižonis Povilas Berkavičius Jonas Biliūnas Leonas Bistras Vincas Butauskas Juozas Buzelis Česlovas Chmielevskis Liudvikas Chodakauskas Edvardas Jokūbas Daukša Lazaris Epšteinas Liubomiras Gadonas Tadeušas Giedraitis Povilas Jakubėnas

Jan Janowicz Albertas Jauniškis Kazimieras Jokantas Ipolitas Jundzilas Andrius Kadaras Kostas Kanauka Povilas Karoblis Ferdinandas Kaunackis Konstantinas Kurnatauskas Jurgis Kutrevičius Vladas Kuzma Liaunas Gogelis Vladas Lašas Vladimiras Lazersonas Kazys Mažonas Antanas Merkys

Juozas Motiejūnas Vytautas Jonas Nainys Adolfas Neimanas Konstantinas Nekvedavičius Kazimieras Oleka Karolis Požėla Vladas Požela Antanas Purėnas Pranas Sagadinas Klemensas Skabeika Vytautas Straižys Jonas Šepetys Adomas Šernas (1884) Kazimieras Venclauskis.

Ryšiai su Lietuva

Universitetas palaiko ryšius ir aktyviai bendradarbiauja su VDU Regionistikos katedra Baltijos regiono studijų srityje. Prorektore dirbo lietuvių kilmės profesorė Birutė Klaas-Lang, kartu mieste vykdžiusi ir Lietuvos garbės konsulės pareigas.

Nuorodos

• Oficialus Tartu universiteto tinklalapis Archyvuota kopija 2012-02-20 iš Wayback Machine projekto. (estų, anglų k.)