Suomiška virtuvė

Suomiška virtuvė
Šalis: Suomija
Žymiausi patiekalai
Užkandžiai: Rosolli, Graavilohi, Suomalainen sienisalaatti, Talkkuna, Munavõi
Pagrindiniai patiekalai: Kalakukko, Karjalanpiirakka, Kaalikääryleet, Lihapullat, Yrttijuustolla taytetty lohi
Sriubos: Hernekeitto, Mykyrokka
Desertai: Pulla, Mämmi
Gėrimai: Kava, pienas, glintveinas, likeris „Lakka“, degtinė „Koskenkorva“

Suomiška virtuvė − viena iš vakarietiškų virtuvių, paplitusi Suomijoje ir apimanti suomių tradicinius patiekalus bei gėrimus.

Kalakukko − pyragas su žuvies ir lašinių įdaru
Karjalanpiirakka − ryžių ar bulvių tešlainiai
Leipäjuusto − laplandiškas sūris su tekšės džemu

Suomių tradicinis maistas labai paprastas: duona, žuvis, bulvės bei kitos šiltuoju metų laiku užauginamos daržovės. Suomiai taip pat mėgsta ir mėsą, nes nuo seno yra medžiotojų tauta, be to, daugumai žmonių tenka ypač sunkiai dirbti miško pramonėje, tad maistas turi suteikti energijos. Nereikia pamiršti, jog Suomijoje būna labai šaltos žiemos, tad ir gyventojų mityba sezoniškai prisitaiko prie klimato pokyčių. Suomijos virtuvę geriausiai pristato įvairiausiais būdais gaminami patiekalai iš žuvies.

Suomių virtuvei įtakos turėjo Rusijos ir Švedijos patiekalai. Tradiciniai patiekalai yra žuvies (ypač lašišų ir vėgėlių ikrai) bei šiaurės elnių mėsos. Verti paragauti valgiai yra karjalanpiirakka (ryžių ar bulvių tešlainiai), kalakukko (pyragas su žuvies ir lašinių įdaru), leipäjuusto (laplandiškas sūris).

Suomiškos virtuvės receptai redaguoti

Kalakukko − pyragas su žuvies ir lašinių įdaru. Jis gaminamas taip: stiklinė vandens pamažu supilama į miltus, įdedama sviesto, įberiama druskos ir užminkoma tešla. Ji iškočiojama, perlenkiama per pusę ir pusantros valandos palaikoma šaltai. Kubeliais supjaustyti lašinukai paspirginami su stambiai supjaustytais svogūnais ir paskui kartu su nuplauta žuvies filė permalami mėsmale. Faršas sumaišomas su grietinėle, įberiama druskos ir pipirų. Iš tešlos iškočiojamas nelabai plonas stačiakampis lakštas. Ant vienos jo pusės sudedamas faršas, kita pusė užlenkiama, kraštai apspaudžiami ir aptepami tryniu. Kalakukas kepamas nekarštoje orkaitėje 3 valandas, kartkartėmis jį aptepant taukais. Paskui jis suvyniojamas į servetėlę, kad nebūtų per kieta plutelė, supjaustomas gabalais, apipilamas iki rusvumo pakaitintu sviestu ir patiekiamas į stalą.

Kalalatiko − bulvės su silke; bulvės nuskutamos, supjaustomos griežinėliais ir sukrečiamos į riebalais išteptą puodą. Ant viršaus sudedami silkės gabaliukai, smulkiai supjaustyti svogūnai. Visi produktai apibarstomi miltais ir apipilami aliejumi. Troškinama ant nedidelės ugnies, uždengus dangčiu. Kiaušiniai išplakami su pienu ir užpilami ant ištroškintų silkių. Dabar silkės su puodu įkišamos į orkaitę, uždengiamos ir tučtuojau užkepamos.

Maitokalekeito − piene troškinta žuvis; žuvis nuplaunama, supjaustoma piršto storio griežinėliais, pasūdoma, sudedama į riebalais išteptą keptuvę, apipilama pienu ir troškinama karštoje orkaitėje. Prieš paduodant ant stalo, apipilama iki rusvumo pakaitintu sviestu.

Nuorodos redaguoti

Vakarietiškos virtuvės
Britų (Angliška, Škotiška, Velsietiška) Airiška | Skandinaviška (Daniška, Norvegiška, Švediška, Islandijos, Suomiška)
Žemyno: Prancūziška | Belgiška | Olandiška | Vokiška | Austriška | Šveicariška | Čekiška | Slovakiška | Slovėniška | Vengriška
Viduržemio jūros: Portugališka | Ispaniška | Itališka | Kroatiška | Albaniška | Graikiška | Kipro | Maltos
Balkanų: Bulgarų | Serbų | Makedoniška | Bosniška | Rumuniška | Moldaviška
Rytų Europos: Lenkiška | Lietuviška | Latviška | Estiška | Rusiška | Ukrainietiška | Baltarusiška
Užjūrio virtuvės: Amerikietiška | Kanadietiška | Australiška | Naujosios Zelandijos