Studebaker Avanti
| Studebaker Avanti | |
 | |
| Bendra informacija | |
|---|---|
| Gamintojas | Studebaker Corporation |
| Gamybos metai | 1962-1963 |
| Dizaineris (-iai) | Reimundas Louvis |
| Chronologija | |
| Prieš tai | Studebaker Hawk |
| Kėbulas ir važiuoklė | |
| Klasė | Asmeninės prabangos automobilis |
| Kėbulo tipas (-ai) | 2 durų kupė |
| Išdėstymas | FR |
| Variklis ir transmisija | |
| Variklis (-iai) | Benzininis: 4737 cm³ V8 |
| Transmisija (-os) | mechaninė 3 pavarų automatinė |
| Išmatavimai | |
| Ratų bazė | 2769 mm |
| Ilgis | 4887 mm |
| Plotis | 1786 mm |
| Aukštis | 1367 mm |
| Svoris | 1404 kg |
| Kita informacija | |
| Susiję automobiliai | Studebaker Lark |
Studebaker Avanti – asmeninės prabangos automobilis, kurį nuo 1962 m. gegužės iki 1963 m. gruodžio gamino „Studebaker Corporation“. „Avanti“ buvo išskirtinio dizaino, kuris nebuvo būdingas tam laikmečiui, todėl automobilis nebuvo populiarus ir baigtas gaminti ateinančiais metais. Tai buvo paskutinis kompanijos modelis, po kurio, 1966 m. kompanija nutraukė savo veiklą.
Dizainas redaguoti
Kai 1961 m. Šervudas Egbertas užėmė kompanijos prezidento pareigas, kompanija jau buvo ant bankroto ribos, todėl jis pasiryžo sukurti sportinį automobilį, kuris patiktų visiems. Automobilio kūrimu užsiėmė žinomas šeštojo dešimtmečio dizaineris Reimundas Louvis, kuris tuo metu jau dirbo „Studebaker“ kompanijoje ir padėjo sukonstruoti keletą automobilių, tarp kurių trečios kartos Champion, 50-ųjų Commander ir 53-iųjų Starlight, kuris išsiskyrė nuostabiu dizainu. Be to jis sukūrė „Coca-Cola“ buteliuką, „Shell“ „kriauklelę“, buitinės technikos dizainą ir t. t. Jam talkino komanda susidedanti iš Tomo Kelogo, Bobo Endriuso ir Džono Ebšteino. Kompanijos prezidento paliepimu, automobilį jie turėjo sukonstruoti per 40 dienų. Per šį laikotarpį jie sukūrė kėbulą, pagamintą iš stiklo pluošto, kurį vėliau tiekė įmonė „MGF“, kuri gamino plastiko detales Chevrolet Corvette automobiliui. Saugumo sumetimais stoge buvo sumontuoti saugos lankai, o interjero detalės pagamintos iš minkštų medžiagų. Važiuoklė buvo panaudota iš sėkmingo 50-ųjų modelio Studebaker Lark, kuri, visgi nelabai tiko sportiniam automobiliui. Be to šiame automobilyje buvo pirmą kartą, tarp Šiaurės Amerikos automobilių modelių, sumontuoti priekiniai stabdžių diskai. 4,7 l darbinio tūrio variklis buvo paimtas iš Hawk modelio ir turėjo 5 modifikacijas: bazinę 240 AG, 290 AG su turbina, 335 AG su turbina ir kompresoriumi, 280 AG atmosferinį su dviem keturių kamerų karbiuratoriais ir 575 AG dviejų turbinų su tiesioginiu įpurškimu, kuris nepateko į serijinę gamybą. Paskutinieji trys buvo sukonstruoti Endriu Granatelio ir forsuoti iki 5 l darbinio tūrio.
- Priekinė pakaba – nepriklausoma, spyruoklinė, su skersinio pastovumo stabilizatoriumi.
- Galinė pakaba – standi, su skersinio pastovumo stabilizatoriumi.
- Priekiniai stabdžiai – „Dunlop“ diskiniai.
- Galiniai stabdžiai – būgniniai.
Gamyba redaguoti
1962 m. balandžio 26 d. automobilis buvo pristatytas Niujorko tarptautinėje automobilių parodoje ir tuo pat metu kasmetiniame Visuotiniame akcininkų susirinkime. Rodžeris Uordas, 1962 m. „Indianapolis 500“ lenktynių nugalėtojas, gavo Studebaker Avanti kaip dalį prizinio paketo ir taip tapo pirmuoju Avanti savininku. Studebaker turėjo daug problemų su kėbulu, kurios buvo susiję su tiekėjais, pritaikymu ir apdaila, todėl dėl daugybės vėlavimų buvo atšaukta daug užsakymų. 1962 m. gruodį kėbulų gamyba buvo perkelta į Studebaker kompaniją.
Automobilio kaina buvo gana didelė – 4 445 JAV dolerių, tai yra beveik tiek pat kiek kainavo Ford Thunderbird ir aukštesnė nei Chevrolet Corvette ar Buick Riviera.
Uždarymas redaguoti
Po Sout Bende esančio Studebaker fabriko uždarymo buvo pranešta, kad automobiliai Avanti nebebus gaminami. Tuo metu tūkstančiai automobilių dulkėjo Sout Bendo sandėliuose, apie 2 500 liko pas dilerius ir tik 1 600 automobilių buvo parduota. Skirtingai nuo to „Chevrolet“ 1963 m. pagamino 23 631 „Corvette“ modelį, o „Ford“ – apie 70 000 „Thunderbird“ modelių. 1963 m. kompanijos prezidentas Šervudas Erbertas buvo priverstas pasitraukti dėl skrandžio vėžio.
Paveldas redaguoti
Avanti pavadinimas, instrumentai ir žemė buvo parduoti dviem Studebaker dileriams – Neitui Altmanui ir Leo Niumenui, kurie pradėjo nedidelę, naujo dizaino Avanti su Chevrolet V8 varikliu, replikų gamybą, kuri truko iki 2006 m.
Originalusis Studebaker Avanti buvo apibūdintas kaip „vienas iš svarbiausių pokario pramonės etapų“.
Nuorodos redaguoti
- Oficialus tarptautinis Avanti savininkų tinklalapis Archyvuota kopija 2012-06-21 iš Wayback Machine projekto.