Stogas
Stogas – pastato dalis skirta apsaugoti patalpas nuo kritulių ar kito išorės poveikio, atskirti jas nuo aplinkos ir palaikyti mikroklimatą.
Stogai yra dviejų tipų: plokštieji ir šlaitiniai.
Stogo pavidalas ėmė formuotis jau senovėje. Etruskų, graikų, romėnų šventyklos buvo dengiamos dvišlaičiais stogais, kai kurie etruskų ir romėnų pastatai – dar ir keturšlaičiais, piramidiniais. Lietuvos kaimo tradicinių XVI–XIX a. pastatų stogas paprastai buvo keturšlaitis, pėdinės arba gegninės konstrukcijos, dažnai su čiukuru, valma, pusvalme, dengtas rugių šiaudais, pajūryje ir pamaryje – nendrėmis. XIX a. ėmė rastis dvišlaičių stogų (pirmiausia Aukštaitijoje ir Suvalkijoje), dengtų keraminėmis čerpėmis, gontais, skiedromis, skarda. Nuo XX a. 3–4 dešimtmečio ėmė pliti šiferio danga.[1]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Stogas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012