Steponas Vološynas Rybotyckis
| Steponas Vološynas Rybotyckis | |
|---|---|
| Gimė | 1340 m. Transilvanija |
| |
Steponas Vološynas Rybotyckis (rus. Степан Волошин Рыботицкий, lenk. Stepan Woloszyn Rybotycki), dar žinomas kaip grafas Vengrinas – Rybotyckių, Vološynų (lenk. Rybotycki, Woloszyn) giminės pradininkas, gimė 1340 m. Transilvanijoje.[1][2]
Biografija redaguoti
Steponas Vološynas nuo 1366 metų gavęs pavardę „Rybotyckis“, nuo 1368 metų – grafas Vengrinas, herbo Drago–Sas atstovas, nemažos dalies šio herbo giminių pradininkas.[1]
Karvedys Steponas Vološynas atvyko į Lenkijos karalystę iš Transilvanijos tos vietovės, kurios septyniuose pastatytuose Saksonijos išeivių miestuose gyveno vokiečiai saksai. Stepono Vološyno senelis buvo vardu Mikola. Žinoma, jog jo tauta buvo valachai, kurie 1334-35 metais atvyko į Maramurešą iš Didžiosios Valakijos, iš Vranie parapijos. Šią tautą vedė Mikolos sūnus Bogdanas. Stepono Vološyno tėvas buvo Juga – Maramurešo karvedžio Bogdano brolis.[1]
Mūšis Moldavijoje redaguoti
Steponas Vološynas kartu su dėde Bogdanu išvyko į žygį. 1359 metais jie persikėlė į Moldavijos kunigaikštystės teritoriją. Moldavijoje jie sumušė Balko, Saso sūnaus kariuomenę. Sasas buvo Vengrijos karūnos pasiuntinys Moldavijoje. Po mūšio Balkas pabėgo į Maramurešą, kur Vengrijos karalius perdavė jam valdyti žemes, tarp jų ir tas žemes, kurios anksčiau priklausė jo priešininkui Bogdanui.[1][3]
Bogdano žemių sudėtyje Maramureše buvo ir Stepono Vološyno valdytos žemės, taip pat ir jo brolio Jono. Dokumentas, fiksavęs brolių teisę į žemes, datuotas 1353 metų gegužės 14 d.[1][3]
Karvedys Bogdanas po pergalės paskelbė Moldavijos kunigaikštystę nepriklausoma valstybe ir tapo jos pirmuoju valdovu – Bogdanu I.[1][3]
Invazija į Lenkijos Karalystės teritoriją ir sąjunga su Kazimieru III Didžiuoju redaguoti
Steponas Vološynas su savo kariuomene patraukė į šiaurę, į taip vadintos Raudonosios Rusios teritoriją. Čia sudarė sąjungą su Lenkijos karalystės karaliumi Kazimieru III Didžiuoju, kuris turėjo interesą dėl Raudonosios Rusios žemių. Už nuopelnus Lenkijos karalius Kazimieras III Didysis 1368 metais padovanojo Steponui Vološynui apie 1000 hektarų užimančių žemių, išsidėsčiusių Viaros upės aukštupyje, su kaimais ir trimis vienuolynais. Valdydamas šias žemes Steponas Vološynas dėl teritorijos centre įsikūrusio Rybotyščių (lenk.Rybotycze) kaimo gavo pavardę – Rybotyckis.[1][3]
1368 m. Lenkijos karalius Rybotyckį pavadino “Vengrinu”. Nuo to laiko Steponas Rybotyckis, Drago-Sasų herbo atstovas nešiojo titulą – Grafas Vengrinas. Steponas Vološynas Rybotyckis minimas 1359 m. Peremislio pirklių sąrašuose.[1][3]
Giminystė redaguoti
Steponas Vološynas Rybotyckis buvo pirmojo Moldavijos karaliaus Bogdano I sūnėnas. Giminiavosi su Valakijos valdovų šeimomis, t. y. Basarabu I, taip pat Bulgarijos caru, taip pat ir Transilvanijos valdovu Vladu III Drakula . Taip valachai atsidūrė Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės teritorijoje.[1][3]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 1,7 1,8 Wyrostek L., Ród Dragów – Sasów na Węgrzech i Rusi Halickiej, Kraków 1932.
- ↑ Akta grodzkie i ziemskie z czasów Rzeczypospolitej Polskiej z archiwum tak zwanego bernardyńskiego we Lwowie w skutek fundacyi śp. Aleksandra hr. Stadnickiego. Wyd. staraniem Galicyjskiego Wydziału Krajowego. T.8.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 3,5 М.Терлецького „Контури роду Драго-Сасiв“. Видавництво „Центр Европи“ Львiв.