Spoletas
Spoletas (it. Spoleto) – miestas Italijoje, Umbrijoje, Perudžos provincijoje, Apeninų papėdėje.[1] Miestas yra 29 km į šiaurę nuo Ternio, 63 km į pietryčius nuo Perudžijos, 212 km į pietryčius nuo Florencijos, 126 km į šiaurę nuo Romos.
| Spoletas it. Città di Spoleto | |
|---|---|
 | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Italija
|
| Regionas |  Umbrija
|
| Provincija | Perudžos provincija |
| Meras | Daniele Benedetti |
| Gyventojų | 39 574 |
| Plotas | 349,63 km² |
| Tankumas | 113 žm./km² |
| Altitudė | 396 m |
| Pašto kodas | 06049 |
| Tel. kodas | 0743 |
| Tinklalapis | www.comunespoleto.gov.it |
 Vikiteka |
Spoletas |
| Miesto globėjas (-ai) | Šv. Poncianas |
Istorija redaguoti
Spoletas yra geografiškai patogioje vietoje: plataus slėnio, apsupto kalnų pradžioje. Tai buvo umbrams svarbus miestas, kurį jie V a. aplink gyvenvietę pastatė sienas, kurios dalys išliko iki šių laikų.
Spoletas yra rytinėje Via Flaminia kelio, kuris išsišakodavo ties Narniu ir susijungdavo ties Forum Flaminii, netoli Folinjo, atšakoje. Ponte Sanguinario, pastatytas I a. pr. m. e. išliko iki šių laikų. Forumas yra po dabartine turgaus aikšte.
Spoletas pirmąkar minimas kaip Spoletium, romėnų kolonija, įkurta 241 m. pr. m. e. Pagal Ciceroną, jis vis dar buvo lotynų kolonija 95 m. pr. m. e. Po Trasimenės ežero mūšio 217 m. pr. m. e. Hanibalas užpuolė miestą, bet buvo atmuštas. Per Antrąjį punų karą Spoletas buvo svarbus Romos sąjungininkas. Miestas smarkiai nukentėjo per Marijaus ir Sulos pilietinius karus. Šiam nugalėjus Krasą Spoletas buvo konfiskuotas 82 m. pr. m. e. Netrukus po to Spoletas tapo municipija.
Atrodo, kad imperijos laikais miestas vėl suklestėjo, bet minimas retai. Martialis užsimena apie Spoleto vyną. Emilianas, kuris jo karių buvo paskelbtas imperatoriumi Mezijoje, čia buvo nužudytas pakeliui į Romą 253 m. po trijų mėnesių valdymo. Konstantinas I (326 m.) ir Julianas Apostatas (362 m.) čia išleido įsakymus. Spoletas yra vyskupystės centras nuo IV a. Pirmieji Spoleto kankiniai yra legendiniai, bet popiežiaus Liberijaus laiške vyskupui Cecilijanui 354 m. ji pirmąkart paminėta. Spoletas buvo svarbi tvirtovė per vandalų ir gotų karus. Jo sienas nugriovė Totila.
Valdant lombardams Spoletas tapo Spoleto kunigaikštystės sostine nuo 570 m., o jos kunigaikščiai valdė didelę Centrinės Italijos dalį. 774 m. miestas Šventosios Romos imperijos dalimi. Kartu su kitais feodais Spoletą testamentu popiežiui Grigaliui VII paliko grafienė Matilda Toskanietė. Tačiau kurį laiką miestas kovojo už nepriklausomybę. 1155 m. miestą sugriovė Frydrichas I Barbarosa. 1213 m. miestą užėmė popiežius Grigalius IX. Kai popiežiai rezidavo Avinjone, dėl miesto kovojo gvelfai ir gibelinai, kol 1354 m. kardinolas Albornoz jį užėmė popiežiaus vardu.
Napoleonui užėmus Šiaurės Italiją, 1809 m. Spoletas tapo Trasimène departamento sostine, bet po 5 metų buvo grąžintas popiežiui. 1860 m. miestas buvo prijungtas prie Italijos karalystės.
Miestai partneriai redaguoti
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Spoleto (Spoletas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012. 379-380 psl.