Piktnaudžiavimų sąrašas

':: ''Apie kaimą Mažeikių rajone žr. [[Gargždai (Mažeikiai)]]''. {{city/Lietuvos miestas |pavadinimas = Gargždai |paveikslelis = 2020, Gargždai, bažnyčia.JPG |paveikslėlio tekstas = [[Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia]] |herbas = Gargždai COA.svg |vėliava = Gargždų_vėliava.png |lat = 55.718 |long = 21.395 |apskritis = Klaipėdos |savivaldybė = Klaipėdos rajono |įkurtas = 1253 |vadovas = Bronius Markauskas |gyventojumetai = 2023 |gyventoju = 15932 |plotas = 11.02 |pastokodas = LT-96001 |kirč = {{Vietovardis|k=3|Gargždaĩ|Gargždų̃|Gargždáms|Gárgždus|Gargždaĩs|Gargžduosè|š=2002}} |istpav = {{pl|Gorżdy}}, {{ru|Горжды}},<ref>{{ESBE|9|030/30299|Горжды|224}}</ref><ref name="GSSRI">{{GSSRI|1|663|Горжды}}</ref>, {{ru|Гордж}}, {{de|Garsden}} |vikiteka = Category:Gargždai }} '''Gargždai''' – miestas vakarų [[Lietuva|Lietuvoje]], [[Klaipėdos apskritis|Klaipėdos apskrityje]], 17 km į rytus nuo [[Klaipėda|Klaipėdos]]. [[Klaipėdos rajono savivaldybė]]s administracinis centras, [[Gargždų seniūnija|Gargždų seniūnijos]] ir [[Dauparų-Kvietinių seniūnija|Dauparų-Kvietinių seniūnijos]] centras. Veikia [[Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešoji biblioteka]], paštas (LT-96001), Gargždų parkas, [[Gargždų krašto muziejus]], stovi mūrinė [[Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia]] (pastatyta [[1990]] m.). Stambesnės įmonės: AB „[[Geonafta|LOTOS Geonafta]]“, AB „Gargždų statyba“, UAB „Mars Lietuva“. Veikia statybinių medžiagų gamybos įmonės – UAB „Gargždų mida“, UAB „Gargždų plytų gamykla“. Miesto pakrašty stūkso [[Gargždų piliakalnis]]. == Etimologija == Miesto vardas tikriausiai kilęs nuo bendrinio žodžio ''gargždas'' („graužas, [[žvirgždas]], [[žvyras]]“). [[1253]] m. dalybų akte minimi kaip ''Garisda''.<ref>{{Vanagas 2004|66}}</ref><ref>{{LVGDB}}</ref> Gali būti, kad vietovės pavadinimas yra [[vandenvardinis vietovardis]], kilęs nuo [[Gargždupis|Gargždupio]] upelio, pratekančio ties [[Kalniškės piliakalnis|Kalniškės piliakalniu]] greta Gargždų, o upelio pavadinimas kildinamas iš jo krantuose randamų smulkių akmenukų – gargždo. Taip pat neabejojama, kad miesto vardo kilmė yra [[kuršių kalba|kuršiška]], kadangi panašūs pavadinimai paplitę kuršių gyventose teritorijose.<ref>{{153 mst|262}}</ref> == Geografija == Miestas įsikūręs [[Žemaitija|Žemaitijoje]], vakariniame [[Minija|Minijos]] krante. Miesto šiaurinė riba eina išilgai automagistralės {{A1}}, miestas yra 17 km į rytus nuo [[Klaipėda|Klaipėdos]]. Per miestą eina keliai: {{KK227}}; {{KK228}}; {{KK216}}. Miesto pietvakariuose yra Gargždų karjeras ir kiti smulkūs vandens telkiniai, kolektyviniai sodai. Iki karjerų iš Klaipėdos atvesta geležinkelio atšaka. == Istorija == [[Vaizdas:Gargždų muitinė 5 XI 21 m.jpg|thumb|left|Gargždų muitinė, 1921 m.]] Gargždų apylinkėse gyvenvietės aptinkamos nuo [[žalvario amžius|žalvario amžiaus]]. Rašytiniuose šaltiniuose Gargždai pirmą kartą minimi [[1253]] m. Ordino ir Kuršo vyskupo dalybų akte (''Garisda''). Čia buvo kuršių gyvenvietė ir piliakalnis.<ref>Ivona Vaškevičiūtė. Tautų kraustymosi ir baltų genčių sklaidos laikotarpis// Lietuvos istorija II t. Vilnius: Baltos lankos, 2007.P. 254</ref> XV a. gyvenvietė persikėlė į vakarinį [[Minija|Minijos]] upės krantą. Jos urbanistinė struktūra buvo linijinė. [[Gargždų dvaras]] minimas nuo XVI a., priklausė [[Žemaitijos seniūnas|Žemaitijos seniūnams]] [[Kęsgailos|Kęsgailoms]]. Gyvenvietė iki pat XVIII a. priklausė dvarui. [[1534]]–[[1540]] m. pastatyta pirmoji medinė katalikų [[Gargždų bažnyčia]] (funduota karalienės [[Bona Sforza|Bonos]]<ref>[https://www.klaipedosrajonas.lt/lankytinos-vietos/gargzdai/ Gargždai], klaipedosrajonas.lt</ref>). Nuo [[1563]] m. minimas [[Gargždų valsčius]]. [[1597]] m. Gargždai pirmą kartą pavadinti miestu. [[1600]] m. [[sausio 8]] d. karalius [[Zigmantas Vaza]] suteikė Gargždams prekymečių ir turgų privilegiją. Gargždai tapo svarbiausiu prekybos punktu su Klaipėda. [[1639]] m. karalius [[Vladislovas Vaza]] Gargždų miestelyje, kaip ir Palangoje, leido įsikurti žydams, turėti savo sklypus, statyti namus, atidaryti krautuves, užsiimti įvairiais verslais. Tai paskatino miestelio augimą ir klestėjimą, ką įrodo ir rasti [[Gargždų lobiai]]. XVII–XVIII amžiai dėl karų ir [[maras|maro]] Gargždams buvo sudėtingi. [[1786]] m. sudegė beveik visas miestas. [[1792]] m. suteiktos miesto teisės ir herbas. XIX a. Gargždai buvo klestintis pasienio miestas, vystėsi prekyba, amatai, kultūrinis ir religinis centras. Tai buvo privatus miestelis ir dvaras Telšių apskrityje, valsčiaus centras.<ref>{{SGKP|2|729|Gorżdy}}</ref> [[Pirmasis pasaulinis karas|I pasaulinio karo]] metu sudegė beveik visas miesto centras. [[1918]] m. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę prasidėjo naujas Gargždų gyvavimo etapas – miestas tapo Kretingos apskrities [[Gargždų valsčius|valsčiaus]] centru. Miestelio gatvėms suteikti pavadinimai: [[Minijos gatvė (Gargždai)|Minijos]], Klaipėdos, Prezidento A. Smetonos, o turgaus aikštei – Rinkos aikštės vardas. Kūrėsi įvairios organizacijos. Be įvairių parduotuvėlių, arbatinių ir kepyklų, čia XX a. pirmojoje pusėje veikė vartotojų bendrovė „Minija“, kooperatyvas „Talka“, Liaudies bankas. [[1935]] m. pastatyta skerdykla. Gargžduose ir jo apylinkėse veikė du vandens malūnai. Minijos upe ir [[Vilhelmo kanalas|Vilhelmo kanalu]] į [[Klaipėdos uostas|Klaipėdos uostą]] buvo plukdomos popiermalkės. [[1931]]–[[1939]] m. per miesto centrą nutiestas [[Žemaičių plentas]], prieigose per Minijos upę pastatytas betoninis [[Gargždų tiltas]]. [[1939]] m. [[rugpjūčio 15]] d. ir [[1941]] m. miestą vėl suniokojo gaisrai. Be kitų, sudegė bažnyčia (išliko šalia stovinti [[Gargždų bažnyčios šventoriaus koplyčia]]). [[1941]] m. [[birželio 24]] d. Gargžduose Tilžės operatyvinė grupė (''Einsatzkommando Tilsit'') sušaudė apie 200 žydų vyrų. Šis nusikaltimas buvo nagrinėjamas ir Ulmo procese prieš dešimt operatyvinės grupės narių. Likę žydai, taip pat moterys ir vaikai buvo išžudyti 1941 m. rugpjūčio pabaigoje - rugsėjo pradžioje, galbūt dalyvaujant ir lietuvių policijai.<ref>Joachim Tauber: [http://www.annaberger-annalen.de/jahrbuch/1997/Annaberg%20Nr.5%20Kap7.pdf Annaberger Annalen Nr. 5 / 1997: Garsden, 24. Juni 1941] (PDF failas; 89 kB)</ref> Sovietmečiu Gargždai toliau augo. [[1952]] m. tapo [[Klaipėdos rajonas|Klaipėdos rajono]] centru, nors turėjo tik miestelio statusą. Nuo [[1958]] m. [[gegužės 15]] d. Gargždai buvo [[miesto tipo gyvenvietė]], [[1965]] m. [[rugpjūčio 25]] d. tapo miestu. Sovietmečiu pastatytas statybinių medžiagų kombinatas, metalo apdirbimo įmonė „Pajūris“. [[1967]] m. prijungta dalis [[Kuliai (Klaipėda)|Kulių]] ir [[Laugaliai|Laugalių]] kaimų. [[1997]] m. patvirtintas dabartinis [[Gargždų herbas]]. [[2003]] m. švenčiant miesto 750 m. jubiliejų, rekonstruota reprezentacinė miesto aikštė prie savivaldybės, prie rytinio miesto įvažiavimo įrengtas išskirtinis riboženklis – [[Gargždų akmuo]] su užrašu. [[2017]] m. atnaujintas inžinerijos paminklas, tarpukaryje statytas Tilto gatvės [[Gargždų pėsčiųjų viadukas]], sujungiantis bažnyčią su miesto ligonine. {{adm2|4}} {{admr|XVI a.|r2=6|[[Gargždų valsčius|Gargždų valsčiaus]] centras|?}} {{admr|[[1861]]–[[1915]] m.|[[Telšių apskritis]]}} {{admr|[[1918]]–[[1920]] m.|[[Kretingos apskritis]]}} {{admr|[[1920]] m.|[[Telšių apskritis]]}} {{admr|[[1920]]–[[1947]] m.|[[Kretingos apskritis]]}} {{admr|[[1947]]–[[1950]] m.|[[Klaipėdos apskritis]]}} {{admr|[[1950]]–[[1952]] m.|r2=3|[[Gargždų apylinkė]]s centras|[[Klaipėdos rajonas]]|r4=2|[[Klaipėdos sritis]]}} {{admr|[[1952]]–[[1953]] m.|r2=4|[[Klaipėdos rajonas|Klaipėdos rajono]] centras}} {{admr|[[1953]]–[[1958]] m.|}} {{admr|[[1958]]–[[1965]] m.|miesto tipo gyvenvietė, [[Gargždų apylinkė]]s centras}} {{admr|[[1965]]–[[1995]] m.|rajoninio pavaldumo miestas, [[Gargždų apylinkė]]s centras}} {{admr|[[1995]]–|[[Gargždų seniūnija]], [[Dauparų-Kvietinių seniūnija|Dauparų-Kvietinių seniūnijos]] centras|[[Klaipėdos rajono savivaldybė]]s centras|[[Klaipėdos apskritis]]}} |} == Švietimo ir ugdymo įstaigos == * [[Gargždų Vaivorykštės gimnazija]] * 2 vidurinės mokyklos: ** [[Gargždų Kranto pagrindinė mokykla]] ** [[Gargždų Minijos progimnazija ]] * [[Gargždų ugdymo centras Naminukas]] * 4 mokyklos-darželiai: „Ąžuoliukas“, „Gintarėlis“, „Saulutė“ ir „Naminukas“ * [[Gargždų muzikos mokykla]] * Gargždų sporto mokykla == Gyventojai == {{dem|kolon=8|till=20000|inc=5000|incmin=1000 |past=* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti. |1833|1050 |1862|1222|r1862=*<ref name="GSSRI">{{GSSRI|1|663|Горжды}}</ref> |1868|1547 |1890|2804 |1897|3360 |1923|4700|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1939|5800 |1959|1527|r1959= |1970|7520|r1970=<ref>{{1959-70sur}}</ref> |1974|8100|r1974= |1976|8900|r1976=<ref name="TLE">{{TLE|1|578|[[Vincas Brazauskas]], [[Kazys Misius]] ir kt|Gargždai}}</ref> |1979|10000|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|12511|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|15020|r2001=<ref>{{2001sur(Klaipėda)}}</ref> |2011|15020|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|15065 }} === Tautinė sudėtis === {| |valign=top| [[2011]] m. gyveno 15 021 žmonės:<ref>[http://osp.stat.gov.lt/2011-m.-surasymas 2011 m. surašymo duomenys] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211028155726/https://osp.stat.gov.lt/2011-m.-surasymas |date=2021-10-28 }}</ref> * [[Lietuviai]] – 97,69 % (14 674); * [[Rusai]] – 1,12 % (168); * [[Vokiečiai]] – 0,23 % (34); * [[Ukrainiečiai]] – 0,15 % (22); * [[Baltarusiai]] – 0,13 % (19); * [[Lenkai]] – 0,09 % (13); * Kiti – 0,61 % (91). |valign=top| [[2001]] m. gyveno 15 212 žmonės:<ref>[http://osp.stat.gov.lt/pagrindiniai-rezultatai 2001 m. surašymo duomenys] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160306223535/http://osp.stat.gov.lt/pagrindiniai-rezultatai |date=2016-03-06 }}</ref> * [[Lietuviai]] – 98,31 % (14 955); * [[Rusai]] – 0,8 % (121); * [[Ukrainiečiai]] – 0,17 % (26); * [[Baltarusiai]] – 0,16 % (25); * [[Vokiečiai]] – 0,15 % (23); * [[Lenkai]] – 0,1 % (15); * Kiti – 0,31 % (47). |} === Žymūs žmonės === * [[Otas Igelstriomas]] (1737–1817), Rusijos imperijos kariuomenės generolas. * [[Jonas Lankutis]] (1925–1995), literatūrologas. * [[Eduardas Vilkas]] (1935–2008), ekonomistas ir politikas. * [[Aldona Treija]] (1937–2020), pedagogė, visuomenės veikėja. * [[Irena Viliūtė]] (1944–2020), tautodailininkė, savamokslė tapytoja. * [[Alvydas Jokubaitis]] (1959–), filosofas. * [[Andrius Narbekovas]] (1959–), gydytojas-chirurgas, kunigas, humanitarinių mokslų daktaras, profesorius. * [[Arminas Narbekovas]] (1965–), olimpinis futbolo čempionas. * [[Robertas Petrauskas]] (1976–), sporto komentatorius, TV laidų vedėjas, rašytojas. * [[Marius Prekevičius]] (1984–), pasaulio krepšinio jaunimo čempionas. * [[Monika Linkytė]] (1992–), dainininkė. * futbolininkai, buvę ir esami Lietuvos rinktinės nariai: [[Andrius Jokšas]], [[Romas Mažeikis]], [[Marius Kazlauskas]], [[Tomas Tamošauskas]], [[Ričardas Zdančius]], [[Darius Žutautas]], [[Giedrius Žutautas]], [[Raimondas Žutautas]], [[Vaidotas Žutautas]]. == Sportas == === Krepšinis === * „[[Gargždų Gargždai]]“, iki [[2024]] m. žaidė [[LKL]]. === Futbolas === * [[FK Banga Gargždai]] - A lygoje žaidžiantis futbolo klubas. * [[MFK Banga]] - moterų A lygoje žaidžianti komanda. * [[Gargždų SK „Gargždų Pramogos–Ąžuolas“]] iki 2016 metų sezono žinomas kaip [[SK Taškas Gargždai]]. * [[FK Bangelė Gargždai]] - anksčiau tokiu pavadinimu vadinti [[FK Banga Gargždai]] dubleriai. * [[FK Garsta Gargždai]] - buvęs futbolo klubas. * [[GMT-83 Gargždai]] - buvęs futbolo klubas. == Miestų partnerystė == * {{flagicon|POL}} [[Ylava (Lenkija)|Ylava]], [[Lenkija]] Gargždų miestas yra [[Baltijos miestų sąjunga|Baltijos miestų sąjungos]] narys. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Literatūra == <small> * Gargždų krašto žmonės tūkstantmečių sandūroje (sud. [[Erika Zulanienė]]). – Kaunas: UAB Judex, 2004. – 108 p. – ISBN 9955-581-19-0 * Mes čia gyvename: Gargždai, Klaipėdos rajonas (sud. Renata Būdvytienė). – Klaipėda: Druka, 2006. – 72 p.: iliustr. – ISBN 9986-848-89-X * Gargždai. Klaipėdos rajonas. – Klaipėda: Druka, 2007. – 3 kn. ** Kn. 1: Gamta (fotografijos: Erlandas Paplauskis, Antanas Žemgulis, Eugenijus Kavaliauskas ir kt.). – 2007. – 66 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-735-79-3 ** Kn. 2: Žmonės (fotografijos: Erlandas Paplauskis). – 2007. – 71 p.: portr. – ISBN 978-9955-735-80-9 ** Kn. 3: Miestas (fotografijos: Gytis Skudžinskas, tekstas: [[Egidijus Žiedas]]). – 2007. – 71 p.: iliustr. * Gargždų istorija LDK laikotarpiu / Gargždų krašto muziejus (sud. Egidijus Miltakis). – Klaipėda: Druka, 2009. – 239 p.: iliustr. – ISBN 978–609-404-038-2 * Žurnalistės pastabos rytojui: knygoje panaudoti autorės straipsniai, spausdinti Klaipėdos rajono laikraštyje „Banga“ (sud. Irena Kasperavičienė, prisiminimus parengė Milda Judelytė). – Gargždai: Druka, 2010. – 167 p.: iliustr., portr. – ISBN 978–609-404-065-8 </small> == Nuorodos == * [http://www.manogargzdai.lt Manogargzdai.lt] * [http://www. Gargzdai.info (naujienos, informacija, renginiai, fotografija, video)] * [http://www.kitigargzdai.lt Kitigargzdai.lt (vaizdų galerija)] * [http://gargzdumiestas.lt/ Miesto svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110406114341/http://gargzdumiestas.lt/ |date=2011-04-06 }} * http://www.gsc.lt * [http://www.wwii-photos-maps.com/aerialmemel/GX2192SD-160145/slides/GX2192SD-160145-158.html Gargždai iš oro 1945.01.16] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160312025300/http://www.wwii-photos-maps.com/aerialmemel/GX2192SD-160145/slides/GX2192SD-160145-158.html |date=2016-03-12 }} {{KLAgyv}} {{ltcity}} [[Kategorija:Gargždai| ]]'