Vikipedijos aptarimas:Bendrasis straipsnio planas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
→„Taip pat skaityti“ ir „Papildomam skaitymui“: „Susiję straipsniai“ tiktų, jei ten būtų tik nuorodos į straipsnius. Bet gali būti ir nuorodos į sąrašus. |
|||
| (nerodoma viena tarpinė versija, sukurta to paties naudotojo) | |||
Eilutė 37:
: Iš to, kas joje nauja („''sąsajos gali būti tolimos ir hipotetinės''“) – taisyklės projektas ir sako: „''Šaltiniai turi būti apie straipsnio objektą. Galima pateikti ir šaltinius, kurių tik dalis (pavyzdžiui, skyrius) yra apie straipsnio objektą, bet tokiu atveju tai nurodytina sąraše. Be to, ši dalis turėtų būti gana didelė (palyginama su vidutiniu šaltiniu).''“. Tad šaltinių, kur „''sąsajos gali būti tolimos ir hipotetinės''“, pateikimas taisyklę pažeis.
: „''Dėl susijusių straipsnių. Jeigu jau norisi kažkokias nuorodas panaudoti tai reikia imti ir panaudoti, o ne kurti juodraštinius ketinimų variantus. Pakanka juodraštinio šlamšto Vikipedijoje ir be to.''“ – taisyklės projektas taip pat rekomenduoja verčiau dėti nuorodas į tekstą. Bet ne visada taip išeina, ne visada taip geriau (geriau gera nuoroda, negu nevykusi pastraipa, kurią po to reikės trinti). Ir tada klausimas – ne „Pateikti nuorodą geriausiu būdu ar prastesniu?“, o „Pateikti nuorodą prastesniu būdu ar visai nepateikti?“ (žr. [[Vikipedija:Tobulas - gero priešas]]). --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] ([[Naudotojo aptarimas:Martynas Patasius|aptarimas]]) 03:24, 18 liepos 2018 (EEST)
::Svarbu ne ilgis, o aiškumas, nes dabar tam, kad suprasti kas yra "papildomam skaitymui" tektų skaityti tamstos taisykles, nes tai, kad "papildomam skaitymui" reiškia nepanaudotus šaltinius, kurie galėtų būti panaudoti nesupras niekas. Taigi, žymiai logiškiau būtų turėti aiškų pavadinimą, o ne neaiškų ką reiškiantį. Čia aš nesiūlau kažkokio galutinio pavadinimo, bet bent jau bandau išversti į žmonių kalbą apie ką tas skyrelis tamstos nuomone turėtų būti.
::Sąrašai irgi yra straipsniai, jiems galioja visi tie patys reikalavimai kaip ir straipsniams, taigi problemą išsigalvojate.
::Susiję straipsniai ir sąrašai nesunkiai randami per kategorijas ir vidines nuorodas, taigi čia neaišku kodėl reikėtų dar kažką vardinti atskirai. Gal vietoje hipotetinių sitaucijų teisiog pateikite konkretų pavyzdį straipsnio, kur tokia nuoroda yra reikalinga ir jos būtinumas neabejotinas tamstos nuomone neabejotinas?
::Pavadinimai "taip pat skaityti" ir "Papildomam skaitymui" nėra niekur nenusistovėję, tuo labiau neaiškus jų turinys. Vikipedijoje jie atsirado verčiant straipsnius iš kitų kalbų, dažnai tą patį skirsnį anglų kalba pavadinant skirtingais lietuviškais pavadinimais. Čia bandote surasti kažkokią gilesnę prasmę tiems sinoniminiams pavadinimams ir galimas reikšmes, bet įvedate tik daugiau painiavos, taigi pradėti reikėtų ne nuo svarstymui kas ten galėtų būti, bet klausimo ar reikalingos kažkokios papildomos dalys su nuorodomis, jei taip tai kokiomis ir kokiu principu surinktomis, o jau tada ir pavadinimą nesunkiai tinkamą surastumėme. Einate atbulai - paimate neaišku ką reiškiantį pavadinimą ir pradedate galvoti kas gi čia galėtų tinkti po tokiu pavadinimu. Gaunate du sinoniminius pavadinimus su lyg ir skirtinga reikšme, kurią patys tesuprantate. Tada belieka rašyti paklodes pagrindimų, atsakymų ir kitaip gana paprastą klausimą paskandinti žodžių jūroje.
::Dėl "straipsnyje nepanaudotų šaltinių" - išmokite skaityti visą tekstą, kai pradedate imti atskirai po sakinį ir į jį "atsakinėti" gaunasi tamstai daug neaiškumų. Ką ir kam Jūs atsakėte? Jūs niekaip neatsakėte kaip bus išvengta point of view problemos. Jeigu man atrodys, kad pateikta nuoroda į kažkokį šaltinį yra pakankamai artimai susijusi jokia diskusija neišspręs klausimo ar jis turi būti ar neturi būti paminėtas. Tam Vikipedijoje yra laikomasi šaltinių urodymo principo, kitaip visa Vikipedija būtų kažkieno nuomonių rinkinys. Čia staiga atsiranda pasiūlymas to principo nesilaikyti, nes neva užteks patašiaus taisyklių, kurios bus protingesnės už visą vikipediją. Paprastai kalbant tokios taisyklės bus negaliojančios a priori, kadangi negalima kurti taisyklių net ir bendruomenės sutarimu, kurios prieštarautų pagrindiniams Vikipedijos principams. Ir kiekvienas naudotojas bus visiškai teisus be diskusijų ištrindamas visus "straipsnyje nepanaudotus šaltinius" be atskirų diskusijų.
::Kuo yra gerai plika nuoroda straipsnyje taip ir nesugebėjote paaiškinti. Jei nesugebate parašyti rišlios pastraipos tai gal tiesiog nerašykite nieko? Kam čia bus geriau nuo jūsų įsivaizdavimu susijusios geros nuorodos? Tuo labiau, kad man daugeliu atveju atrodys, kad nuoroda nei gera, nei susijusi. Aš tą nuorodą ištrinsiu ir tas pats apie ką kalbame daba persikels į konkretaus straipsnio aptarimą, kuriame aš paprašysiu pagrįsti (pageidautina su šaltiniais), kad nuoroda yra gera ir susijusi. Ir Jums to padaryti niekada nepavyks. Ir nepadės kartojimas, kad "viskas aišku ir atsakyta".--[[Naudotojas:Dirgela|Dirgela]] ([[Naudotojo aptarimas:Dirgela|aptarimas]]) 20:47, 20 liepos 2018 (EEST)
Ir tiesa :''"kitaip tariant, čia „bibliografija“ yra „literatūros apžvalga“ (kitur „bibliografija“ gali reikšti ir tik bibliografinių įrašų sąrašą). Bet kad Vikipedijos straipsniai ir taip turėtų būti būtent literatūros apžvalgos"'' - taip, liaudiškai bibliografiją galima pavadinti "literatūros apžvalga" ir ne, vikipedijos straipsniai nėra literatūros tam tikra tema apžvalgos, daugeliu atvejų užtenka paminėti kelis šaltinius, visai nebūtina (nors ir nepeiktina) pateikinėti literatūros tam tikra tema apžvalgų. Čia tokia gana elementari tiesa, gaila, kad tenka tai aiškinti žmogui, kuris imasi rašyti įvairias taisykles.--[[Naudotojas:Dirgela|Dirgela]] ([[Naudotojo aptarimas:Dirgela|aptarimas]]) 20:55, 20 liepos 2018 (EEST)
| |||