Rudakrūtis ežys: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 20:
== Išvaizda ==
Kūnas 230–280 mm ilgio, nugara ir šonai apaugę trumpais tamsiais spygliais, ant pilvo yra gelsvi [[plaukas|plaukai]]. Suaugęs ežys įprastai sveria
Gimdo 3-8 plikus jauniklius, kuriems po kelių dienų užauga spygliai.
== Paplitimas ==▼
Paplitę pietvakarių, šiaurės vakarų Europoje bei vakarinėje Šiaurės Europoje dalyje. Rytuose nuo šiaurės Europos jų savaiminis arealas pasiekia Rusijos [[Valdajaus aukštuma|Valdajaus aukštumą]] ir [[Volga|Volgos]] ištakas.▼
Arčiausiai nuo Lietuvos jų populiacijos gyvena šiaurės rytų [[Latvija|Latvijoje]], nesiekdamos dešiniakrantės [[Dauguva|Dauguvos]] upės, tiksliau vidurio [[Vidžemė|Vidžemėje]] ir vidurio [[Latgala|Latgaloje]] bei į šiaurę ir rytus nuo jų.▼
== Buveinė ==
eilutė 27 ⟶ 32:
== Gyvenimo būdas ==
Šiaurės vakarų Europos ežiai yra [[naktiniai gyvūnai]], kurie per naktį gali vieną ar du kilometrus, ieškodami maisto. Pasibaigus vegetaciniam sezonui, spalio – lapkričio mėn. užmiega žiemos miegu. Žiemos miego metu sulėtėja fiziologiniai procesai, kūno temperatūra nukrinta 5-6 laipsniais. Pavasarį, kylant temperatūrai kovo – balandžio mėnesiais [[širdis]] ima plakti tankiau. Prabunda, kai aplinkos temperatūra pakyla iki 15 laipsnių. Stipriai atšilus žiemos metu, taip pat gali prabusti. Iškilus pavojui ežiai susiriečia į spyglių kamuoliuką norėdami apsiginti.
Patinai ir patelės lytiškai subręsta per 253 dienas. Nėštumas užtrunka 30 dienų. Gimsta 4-6 (rečiau 2-10) pliki ir akli, apie 12-25 g svorio jaunikliai. Praregėti pradeda 14 dienų amžiaus. Nuo 21 dienos ima kaltis pieniniai dantys. Per maitinimo laiką, jie priauga iki 235 g svorio. Jaunikliai 42 dienas buna maitinami tėvų.
▲== Paplitimas ==
▲Paplitę pietvakarių, šiaurės vakarų Europoje bei vakarinėje Šiaurės Europoje dalyje. Rytuose nuo šiaurės Europos jų savaiminis arealas pasiekia Rusijos [[Valdajaus aukštuma|Valdajaus aukštumą]] ir [[Volga|Volgos]] ištakas.
▲Arčiausiai nuo Lietuvos jų populiacijos gyvena šiaurės rytų [[Latvija|Latvijoje]], nesiekdamos dešiniakrantės [[Dauguva|Dauguvos]] upės, tiksliau vidurio [[Vidžemė|Vidžemėje]] ir vidurio [[Latgala|Latgaloje]] bei į šiaurę ir rytus nuo jų.
== Priešai ==
Gamtoje jų priešai [[Barsukas|Europiniai opšrūs]], [[Rudoji lapė|rudosios lapės]], [[Miškinė kiaunė|miškinės kiaunės]], [[Didysis apuokas|didieji apuokai]], [[Kilnusis erelis|kilnieji ereliai]].
== Auginimas ==
Ežius galima auginti. Klaidingai yra manoma, kad ežiams galima duoti pieno, jo net tik kad negalima, bet jis yra ir kenksmingas jiems (paleidžia vidurius){{faktas}}. Tinka virtas [[višta|vištos]] [[skeletas]], kuris stiprina [[dantis]]. Maisto racionas gana įvairus: [[sliekas|sliekai]], smulkūs [[graužikai]], [[varlės]], [[vabzdžiai]], [[sraigė (moliuskas)|sraigės]], kruopos, duona ir kt. Gamtoje ežiai gyvena
==
Jū kūno temperatūra 34,0ºC. Gana greitai bėga, gerai plaukia vandenyje.
▲[[Paprastasis ežys]] (''Erinaceus europaeus'') su [[Pietinis baltakrūtis ežys|pietiniu baltakrūčiu ežiu]] (''Erinaceus concolor'') gali kryžmintis.
== Šaltiniai ==
|