Sodinė nendrinukė
| Acrocephalus dumetorum |
|---|
 Sodinė nendrinukė (Acrocephalus dumetorum) |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Acrocephalus dumetorum Blyth, 1849 |
Sodinė nendrinukė (Acrocephalus dumetorum) – devynbalsinių (Sylviidae) šeimos paukštis.
Išvaizda redaguoti
Sodinė nendrinukė mažesnė už naminį žvirblį. Gana panaši į kitas nendrinukes, atskirti galima tik iš sparnų ir giesmės. Patino ir patelės nugarinė pusė priklausomai nuo apdaro senumo gelsvai ruda ar gelsvai pilka. Pilvinė pusė balta, rusvo atspalvio, kuris būna ryškesnis rudenį ir jauniklių. Kūno šonai pilko ar gelsvai pilko atspalvio.
Paplitimas redaguoti
Eurazijoje paplitusi nuo rytinės Baltijos pakrantės iki Senos aukštupio, Sajanų, Altajaus, Tian Šanio. Šiaurėje arealas siekia pietinę Suomiją, Onegos ežerą, Pečioros aukštupį, Obės, Jenisejaus vidurupį, pietuose tęsiasi iki Latvijos, šiaurinės Baltarusijos, Volgos vidurupio, Kopetdago, Irano. Gyvena pietinėje Švedijoje. Dabar sodinės nendrinukės arealas plečiasi vakarų ir pietvakarių kryptimi. Žiemoja Pietų ir Pietryčių Azijoje.
Biologija redaguoti
Veisimosi periodu gyvena pamiškėse, soduose, dažniausiai netoli vandens. Lizdus suka vešlioje žolėje, rečiau žemuose krūmuose. Primena karklinės nendrinukės biotopą.
Pavasarį pirmieji grįžta patinai, patelės kiek vėliau. Užimtoje teritorijoje patinai daug gieda, ypač naktį, neretai ir visą parą. Susiporavę naktį nutyla, jų trumpos giesmės girdimos tik dieną. Lizdą suka tik patelė, patinas jai padeda. Sodinė nendrinukė kiek dažniau suka lizdą ties krūmo išsišakojimu, panašiai kaip tošinukė. Vienoje dėtyje paprastai būna 4–6 kiaušiniai, perimi apie dvi savaites. Dar silpnai skraidantys 10–12 dienų jaunikliai palieka lizdą. Abu porelės nariai po to juos dar maitina 10–22 dienas.
Minta vabzdžiais, jų lervomis, vorais.
Šaltiniai redaguoti
- Lietuvos fauna: paukščiai, 2 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1991.