Sochas
| Sochas | |
|---|---|
| Ilgis | 124 km |
| Baseino plotas | 3510 km² |
| Ištakos | Alajaus klng. šiaurinis šlaitas |
| Žiotys | anksčiau įtekėjo į Syrdarją |
| Šalys | Kirgizija, Uzbekija |
Sochas − upė Pietų Kirgizijoje (Batkeno sritis) ir Uzbekijoje (Ferganos vilajetas).
Socho upės ilgis − 124 km, baseino plotas − 3 510 km². Maitinimas mišrus − dalis iš ledynų, dalis − iš požeminių vandenų. Potvyniai būna intensyviai tirpstant sniegui birželio−rugsėjo mėnesiais. Vidurupyje iš upės vanduo imamas Socho eksklavo reikmėms. Ferganos slėnyje visas vanduo sunaudojamas drėkinimui. Syrdarjos nepasiekia nuo XX a. 5-ojo dešimtmečio galo. Ties Sarykondos kišlaku kas sekundę sunaudojama 42,1 m³ vandens.[1]
Sochas ištakos yra Alajaus kalnagūbrio šiauriniame šlaite, daugiau nei 3 000 m aukštyje.
Problemos redaguoti
Vanduo sunaudojamas drėkinimui ir gyventojų reikmėms. Sparčiai didėjant gyventojų skaičiui Socho slėnyje jaučiamas vandens stygius, kurį apsunkina politinis ir administracinis susiskaldymas. Socho aukštupyje kalnų kirgizai sulaiko vandenį, kuris teka į Uzbekijos Socho eksklavą ir kur jį naudoja eksklavo gyventojai tadžikai. Tadžikai sumažina vandens kiekį, nutekantį žemiau slėnyje gyvenantiems kirgizams, kurie savo ruožtu sulaiko vandens likučius, tekančius į Uzbekiją.
Pagal įvertinimus Burgandino priekalnių ryžių laukuose Kirgizija sunaudoja 23−30 % Socho upės vandens. Priekalnių aukščiau pagrindinės Ferganos vilajeto teritorijos įsisavinimas pakėlė gruntinių vandenų lygį Uzbekijos Rištano ir Altyaryko tumanuose (rajonuose). Dėl to Rištano tumane prarasta 6 313 ha žemės ūkio paskirties žemių, kuriose žuvo sodai ir sumažėjo kitų kultūrų derlingumas.[2]