Smailiašakis tensmenis
| Pterigynandrum filiforme Apsauga: 1(E) – Prie išnykimo ribos |
|---|
_3141.JPG) Smailiašakis tensmenis (Pterigynandrum filiforme) |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Pterigynandrum filiforme Johannes Hedwig [1] |
Smailiašakis tensmenis lot. Pterigynandrum filiforme) – tensmeninių (Pterigynandraceae) šeimos samanų rūšis. Paplitusi šiaurės pusrutulyje: Europoje nuo Arktikos iki Kanarų salų, Šiaurės Afrikoje, Turkijoje, Kaukaze, Centrinėje Azijoje, Himalajuose, Tibete, Taivane, Centrinėje Amerikoje. Dažniausias kalnų vietovėse, o žemumose aptinkamas retai.
Biologija redaguoti
Smailiašakis tensmenis – pleurokarpinė žalioji samana. Stiebas gali būti gulsčias, pakilęs, šliaužiantis, nusėtas daugybe auglių. Antriniai stiebai siūliški. Dvinamė samana, sporifikuoja labai retai. Sporas subrandina vasarą. Sporinė cilindriška, stati. Kartais aptinkami specialūs vegetatyvinio dauginimosi organai – rausvai rudi, pailgi, ant stiebo išsidėstę gemaliniai kūneliai.
Auga kalnuose ant kalkingų uolų arba lapuočių medžių kamienų.
Populiacija Lietuvoje redaguoti
Lietuvoje smailiašakis tensmenis nuo 2000 m. įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.[2] Rūšis rasta Lietuvos pietinėje dalyje, Trakų (1992) ir Vilkaviškio(1998, 2001) rajonuose.[3] Aptiktas ant pavienių plačialapių medžių kamienų vidutinio drėgnumo miškuose. Prisitaiko tiek ūksmingose, tiek apšviestose vietose. Samana gana jautri oro taršai.
_3624.JPG)
_6598.jpg)
_3629.JPG)
_3661.JPG)
Literatūra redaguoti
- Jan-Peter Frahm, Wolfgang Frey, J. Döring: Moosflora. 4. Auflage. UTB Verlag, 2004, ISBN 3-8252-1250-5.
- Nebel, Philippi: Die Moose Baden-Württembergs Band 2. Eugen Ulmer, Stuttgart 2005, ISBN 3-8001-3530-2.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ http://www.itis.gov/servlet/SingleRpt/SingleRpt?search_topic=TSN&search_value=16474
- ↑ Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas
- ↑ Lietuvos raudonoji knyga. Red Data Book of Lithuania, Vilnius, Lututė, 2007, 363 p. ISBN 978-9955-692-71-3
