Slovakijos geografija

Slovakijos geografija
Žemynas Europa
Regionas Vidurio Europa
Plotas 48 845 km²
99,92 % žemės
0,08 % vandens
Pakrantė 0 km
Sienos Lenkija 547 km
Ukraina 98 km
Vengrija 679 km
Austrija 106 km
Čekija 252 km
Aukščiausias taškas Gerlacho viršūnė
2 655 m
Žemiausias taškas Bodrogas
94 m
Ilgiausia upė Vahas
403 km
Didžiausias ežeras Oravos tvenkinys
35 km²

Slovakija – valstybė Vidurio Europoje, neturi tiesioginio priėjimo prie jūros. Slovakų mokslininkų teigimu, netoli Kremnicės Banės yra Europos geografinis centras. Dažniausiai priskiriama Vidurio, arba Vidurio ir Rytų Europai.

Klimatas redaguoti

Vidutinių platumų pereinantis iš jūrinio į žemyninį didesnėje dalyje, alpinių pievų ir mišriųjų miškų kalnuose, nivalinių dykumų aukštikalnėse. Klimatas žemyniškėja rytų kryptimi; kalnuose priklauso nuo aukščio, vyraujančių pernašų ir šlaitų ekspozicijos. Švelnios žiemos pietinėse lygumose, šaltesnės rytuose ir kalnuose, šiltos vasaros didesnėje dalyje, karštos pietinėse lygumose.[1] Dažnos sausros Padunojės ir Rytų Slovakijos lygumose.

Vidaus vandenys redaguoti

Dauguma upių priklauso Juodosios jūros baseinui – Dunojus su intakais; Dunajecas su intaku Popradu teka į Vyslą ir priklauso Baltijos jūros baseinui.

Dirvožemis redaguoti

Vyrauja jauriniai ir rusvieji miškų dirvožemiai; kalnuose ir karstiniuose dariniuose – skeletiniai (rendzinos) dirvožemiai.

Augalija redaguoti

Priklauso mišriųjų miškų zonai. Paplitę spygliuočiai (70 % miškų), ypač kalnų šlaituose – eglės, pušys, maumedžiai. Pietuose vyrauja plačialapiai – bukai, ąžuolai.

Gyvūnija redaguoti

Būdingi miškų ir kalnų gyvūnai – elniai, stirnos, kiškiai, lapės, vilkai, rudieji lokiai, kalnų ožiai, švilpikai. Gausu paukščių: vanagai, sakalai, kurtiniai, tetervinai, geniai, pelėdos. Upėse ir tvenkiniuose daug žuvų, ypač upėtakių.

Šaltiniai redaguoti

  1. Votruba, Martin. „Slovakia's Weather“. Slovak Studies Program. University of Pittsburgh. Suarchyvuotas originalas 2012-03-19. Nuoroda tikrinta 2010-06-11.