Skroblynas – medynas, kuriame vyrauja skroblai. Dažniausiai auga derlinguose drėgnokuose priemolių ir molių dirvožemiuose, rečiau dvinariuose lengvuose ant sunkaus podirvio, smėlio ir žvyro dirvožemiuose. Skroblynai būna gryni, bet dažniausiai auga su kitais medžiais (eglėmis, ąžuolais, liepomis, klevais, uosiais, drebulėmis, guobomis, rečiau juodalksniais). Skroblynai paplitę Vakarų, Vidurio ir Rytų Europoje, vietomis Rytų Azijoje (Kinijoje, Korėjoje, Japonijoje), Šiaurės Amerikoje.[1]

Skroblynas Lenkijoje

Per Lietuvą eina skroblynų arealo šiaurės rytinė riba. 2017 m. Lietuvoje buvo 3200 ha skroblynų (0,2 % visų medynų).[2] Labiausiai paplitę skroblynų tipai: žibuoklinis‑kiškiakopūstinis (sausgirio augavietė) ir garšvinis (baltamiškio augavietė).

Daugiausia skroblynų yra Marijampolės (Vištytgirio, Virbalgirio, Grybingirio, Buktos, Šunskų ir Ivoniškio miškuose), Alytaus (Varčios, Dzimiškės, Kalesninkų, Pivašiūnų miškuose), Veisiejų (Ringeliškių, Kalniškės, Trako, Kleboniškės miškuose), Prienų (Balbieriškio miške), Kaišiadorių (Būdos, Beištrakių miškuose) miškų urėdijose.[3]

Šaltiniai redaguoti

  1. ГРАБОВЫЕ ЛЕСА. Лесная энциклопедия: В 2-х т./Гл.ред. Воробьев Г.И.; Ред.кол.: Анучин Н.А., Атрохин В.Г., Виноградов В.Н. и др. – М.: Сов. энциклопедия, 1985.-563 с., ил.
  2. [1] Archyvuota kopija 2020-02-14 iš Wayback Machine projekto.
  3. Edvardas Riepšas. skroblynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012