Skorpionas (ginklas)

Skorpionas (lot. scorpion) – senovės Romos nedidelio strėlių svaidytuvo pavadinimas.

Šių ginklų techniniai aprašymai iki šių dienų neišliko. Žinios daugiau apima jų taktinį naudojimą, kurio pagrindu daromos prielaidos apie jų konstrukciją. Be to, IV a. skorpionais kai kurie autoriai (Amiano Marcelino veikalai) pradėjo vadinti visai kitus ginklus – onagrus.

Pirmą kartą skorpionai paminėti III a. pr. m. e., jais ginkluoti buvo Romos imperijos priešai. Polibijus, aprašydamas Sirakūzų apgultį, trumpai apibūdino skorpionus, kaip: „maža katapulta, iš kurios šaudoma geležinėmis strėlėmis“ (8.5). Bet žodis katapulta apibūdina plačią šaudyklių klasę, tad iš pateikto apibūdinimo neaišku, ar tai buvo dvipetė torsioninė mašina (energiją kaupianti sukamame storame virvių pluošte), ar paprasčiausias arbaletas – mechanizuotas lankai. Tačiau IV a. autorius Vegecijus savo darbe „Apie karo meną“ skiria arbaletes nuo skorpionų, nors skorpionų apibūdinimas mažai kuo skiriasi: „Skorpionais vadinama tai, ką dabar mes vadiname balistomis; jos taip buvo pavadintos, todėl, kad mažos ir plonos strėlės nešė mirtį“ (4.22). IV a. katapultos jau pradėtos vadinti balistomis.

I a. pr. m. e. autorius Vitruvijus, aprašydamas katapultų konstrukciją, užsimena apie skorpionus. Iš konteksto aišku, kad strėlių šaudymo mechanizmas pagamintas taip pat, kaip katapultų (de Architectura, 10.10). Taip pat Vitruvijus pastebėjo, kad skorpionus sukinėja vienas žmogus, tai yra skorpionas yra stovinė mašina.

Tad galima padaryti išvadą, kad skorpionas yra dvipetis torsioninis strėliasvaidis, kurį aptarnauja vienas žmogus.

Jeilio universitete (JAV) saugoma skorpiono strėlė (nors gali būti tuo laiku jas vadino kitaip), vadinamasis boltas, rastas archeologų smėlio užpustytame Dura-Evropose, buvusioje Romos tvirtovėje Sirijoje II–III a. Bolto ilgis 46 cm, mediena – uosis, 30 milimetrų skersmens, gale susiaurėja iki 14 milimetrų su antgaliu. Geležinio antgalio ilgis 46 milimetrai.

Chirobalistros bandymai redaguoti

 
Chirobalistos ar skorpiono rekonstrukcija

Pagal straipsnio medžiagą: A. Wilkins, L. Morgan, Scorpio and Cheiroballistra in Journal of Roman Military Equipment Studies, vol. 11, 2000, pp. 92-93, 97

Mūsų laikais entuziastai rekonstravo mašinas ir išbandė jų galimybes. Žemiau pateikti skorpiono bandymo rezultatai. Autoriai šitą šaudyklę vadina chirobalistra. Tai yra ginčytinas pavadinimas, nes autoriai vadina skorpioną katapulta, kuri pritaikyta šaudyti 68 cm strėlėmis ir pagal kitus duomenis ją turėjo aptarnauti 2-3 kareiviai, todėl ji neatitiko skorpiono reikalavimų.

Pavadinimas chirobalistra kilo iš senovės Graikijos inžinieriaus Herono darbo „Chirobalistra“ gr. Χειροβαλλιστρασ, kuriame jis aprašė strėliasvaidį, kurio atvaizdą aptiko Trajano kolonos bareljefuose. Nėra įrodymų, kad Heronas yra žinomas inžinierius Heronas AleksandrietisAleksandrijos. Kadangi nėra detalaus skorpiono aprašymo, galima teigti, kad kalba eina apie vieną ir tą patį ginklą, tuo labiau, kad Venecijus skorpioną vadina „rankine balista“, tai yra graikiško žodžio lotyniškas vertimas „ chirobalistra“.

Straipsnio autoriai pagamino skorpioną (chirobalistrą) pagal Herono aprašymą. Strėlės buvo kaip Dura-Europose rasti boltai – 35,5 cm ilgio ir nuo 65 iki 102 g svorio. Pakėlus skorpioną 35° kampu, strėlės, svėrusios 65 ir 80 g, skrido 206 metrus, pataikydamos į 10 metrų skersmens apskritimą. 102 g strėlės išskridimo greitis buvo 47 m/s.

Skorpiono įtempimo jėga buvo 335 kg.

50 metrų nuotoliu skorpiono strėlė pramušė 2 milimetrų plieno plokštelę. Šaunant į standartinius Romos legionieriaus šarvus 70 g strėlė pramušė vieną plieno segmentą, kurio storis buvo 1,25 milimetro ir stipriai įspaudė kitą segmentą. Autoriai nusprendė, kad pataikius į karį, karys bus sužeistas ar nukautas.

Kiti bandytojai nustatė, kad skorpiono strėlių jėga 1,5 karto didesnė, negu pirmų bandytojų, todėl skorpionų šaudymo jėga galėjo būti didesnė negu nurodo straipsnio autoriai.

Nuorodos redaguoti