Skoliniai japonų kalboje
Skoliniai japonų kalboje – žodžiai, į japonų kalbą atėję iš kitų kalbų. Jie gali būti skirstomi į dvi dideles grupes: skolinius kilusius iš kinų kalbos (jap. 漢語, kango) ir skolinius iš Vakarų valstybių kalbų (jap. 外来語, gairaigo). Pirmieji sudaro apie 60 %[1], o antrieji – apie 16 %[2] visų dabartiniame japonų kalbos žodyne esančių žodžių.
Istorija redaguoti
Japonų kalbą patyrė didelę kinų kalbos įtaką jau nuo pirmo abiejų pusių kontakto. Kadangi japonai neturėjo savos rašto sistemos, kartu su hieroglifų plitimu (pradedant VI a.), plito ir kinų sukurti moksliniai, religiniai ir kitų sričių terminai. Per ilgą laiką jie tapo tiek įprastais, jog prarado skolinių statusą ir tebėra užrašomi naudojant kandži. Toks kinų kalbos poveikis japonų kalbai gali būti lyginamas su lotynų ir graikų kalbų įtaka Europos kalboms.
XVI a. dėl aktyvėjančių prekybinių ryšių su Vakarais, japonai ėmė vartoti kai kuriuos žodžius paimtus iš portugalų, ispanų ir olandų kalbų, o Meidži laikotarpiu (XIX a. antra pusė) suaktyvėjo naujų žodžių skolinimasis iš vokiečių, italų, prancūzų ir ypač anglų kalbų. Pastaroji tapo itin populiariu skolinių šaltiniu po Antrojo Pasaulinio karo ir išlieka iki šiol. Manoma, jog iš jos yra paimta apie 80-90 % visų nejaponiškos ir nekiniškos kilmės žodžių.
Vartosena redaguoti
Iš kitų kalbų atėję skoliniai pritaikomi prie japoniško tarimo ir rašymo specifikos, dalis gali būti trumpinami arba iš kelių žodžių padaromas vienas junginys. Vakarietiški skoliniai rašomi naudojant katakana rašto sistemą ir dėl joje esančių garsų trūkumo kartais gali stipriai pasikeisti.
Japonų kalboje skoliniai vartojami trūkstant tam tikro termino – pavyzdžiui, kamera (fotoaparatas, iš angl. camera), ankeeto (anketa, iš pranc. enquête) – arba norint perteikti specifinę reikšmę – biru (vakarietiško stiliaus pastatas, iš angl. building), patikslinant originalų japonišką žodį tatemono (bet koks pastatas), arba shoppingu (apsipirkimas kaip laisvalaikis, iš angl. shopping), nusakant papildomą niuansą nei kaimono suru (apsipirkimas kaip būtinybė).
Ilgi užsienietiški žodžiai, tapę japonų kalbos dalimi, neretai trumpinami. Pavyzdžiui, angl. department store (universalinė parduotuvė) yra pavirtusi į depaato, o angl. supermarket (prekybos centras) – į suupaa. Tuo pačiu nevengiama kelių žodžių jungimo: angl. personal computer (asmeninis kompiuteris), sujungus pirmas abiejų žodžių raides, yra tapęs pasokon, o mašinose naudojama GPS navigacija tuo pačiu principu iš angl. car navigation paversta į kaanabi.
Kartais iš kitos kalbos atėjęs žodis japonų kalboje iš dalies pakeičia arba praranda savo pirminę reikšmę. Pavyzdžiui, kuuraa (iš angl. cooler) reiškia ne šaldytuvą, o oro kondicionierių; saabisu (iš angl. service, aptarnavimas) – klientui suteikiamas nuolaidas arba dovanas.
Skoliniai yra aktyviai vartojami kasdienėje kalboje, televizijoje, spaudoje ir kitur.[3]
Pavyzdžiai redaguoti
| Katakana | Romadži | Žodžio originalas | Kilmės kalba | Reikšmė |
|---|---|---|---|---|
| アイスクリーム | aisu kurīmu | ice cream | anglų | ledai |
| アンケート | ankēto | enquête | prancūzų | anketa, klausimynas |
| アルバイト / バイト | arubaito / baito | Arbeit | vokiečių | laikinas arba ne pilnos pamainos darbas |
| ビール | bīru | bier | olandų | alus |
| エレベーター | erebētā | elevator | anglų | liftas |
| パン | pan | pão | portugalų | duona |
Išnašos redaguoti
- ↑ Masayoshi Shibatani. The Languages of Japan. Kembridžo universiteto leidykla, 1990. p.142
- ↑ Kimie Oshima. Semantic and Structural Shift Patterns of Gairaigo in Japan. Intercultural Communication Studies XI:4 2002
- ↑ Senko K. Maynard. Japanese communication: language and thought in context. Havajų universiteto leidykla, 1997. p. 66-73