Skeletonas (angl. skeleton 'skeletas, karkasas') – žiemos sporto šaka, įtraukta į žiemos olimpinių žaidynių programą. Yra rengiamos vyrų ir moterų skeletono varžybos.

Ant skeletono rogučių – Bredis Kenfildas (Brady Canfield), 2003 m. JAV skeletono čempionas

Varžybų eiga redaguoti

Varžybų tikslas – kuo greičiau nusileisti ledo trasa ant specialių rogučių, kurios taip pat yra vadinamos skeletonu.

Sportininkas pradeda slysti trasa, gulėdamas žemyn veidu ant skeletono rogučių, remiasi į jas tiktai sulenktomis rankomis, perkeldamas ant jų visą kūno svorį. Greitojo nusileidimo metu sportininkas čiuožia galva į priekį. Rogučių judėjimo kryptis yra valdoma kūno judesiais arba batais, kurių priekinės dalys gali būti spygliuotos.

Skeletono įranga redaguoti

Skeletono įrangą sudaro greitojo nusileidimo trasa, rogutės ir sportininko ekipiruotė, kurios svarbiausia dalis – apsauginis šalmas.

Trasa redaguoti

Greitasis slydimas (arba važiavimas) skeletonu atliekamas išgaubtoje ledo trasoje. Šiai rungčiai paprastai naudojama ta pati trasa, kaip ir bobslėjuje ar rogučių sporte. Pagrindiniai reikalavimai trasai: ji turi būti ne trumpesnė nei 1200 metrų, trasos pabaiga turi baigtis pakylėjimu, užtikrinančiu saugų sportininko sustojimą finiše. Skeletono trasoje yra pasiekiamas didelis greitis – iki 131 km/h.

Rogutės redaguoti

Skeletone naudojamos žemos plieninės vienvietės lenktynių rogutės. Iš plieno yra gaminamas tik rogučių rėmas ir pavažos. Viršutinė skeletono dalis, ant kurios guli sportininkas, yra dengta minkšta medžiaga.

Pagrindiniai skeletono rogučių gabaritai:

ilgis – 80-120 cm;
plotis – 34-38 cm;
aukštis – 8-20 cm;
pavažos diametras – 16 mm.

Vyrų varžybose naudojamo skeletono svoris neturi viršyti 33 kg, o moterų – 29 kg ribos.

Istorija redaguoti

Skeletono ištakos siekia XIX amžių. Tuomet Šveicarijoje ir buvo sukonstruotos pirmosios skeletono rogutės. Čia Alpėse nuo seno buvo populiarus nusileidimas rogutėmis, rengiamos šios rungties varžybos.

Pirmą kartą į olimpinių rungčių sąrašą skeletonas buvo įtrauktas 1928 metais, Šveicarijos Sankt Morico mieste vykusioje žiemos olimpiadoje. Vėlesnėse žaidynėse šios ekstremalios rungties buvo atsisakyta.

Į olimpinį sportą skeletonas sugrįžo po ilgo periodo. Jis buvo įtrauktas į 2002 metais Solt Leik Sityje (JAV) vykusių žiemos olimpinių žaidynių programą ir iki šiol išlieka tarp olimpinių rungčių.

Lietuvoje redaguoti

2013 m. įsteigta Lietuvos bobslėjaus ir skeletono sporto federacija. Federacija dar neturi nei tarptautinio, nei LTOK pripažinimo.[1]

Šaltiniai redaguoti

Nuorodos redaguoti