Skėtinė širdažolė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Skėtinė širdažolė (Centaurium erythraea) – gencijoninių (Gentianaceae) šeimos, širdažolių (Centaurium) genties augalas.

Dvimetis arba vienmetis, 10-40 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas keturbriaunis, plikas, paprastas arba atokiau nuo pamato šakotas. Pamatiniai lapai 1,5-2,5 cm ilgio, 0,5-1,0 cm pločio, buki, stiebiniai priešiniai, bekočiai, elipsiški arba lancetiški. Žiedynas skėtiškoje kekėje. Vainikėlis ryškiai rausvas., kartais balsvas. Šaknis liemeninė, šakota. Dėžutė pailga, sėklų daug, rusvos, subręsta rugpjūčio-spalio mėn.

Žydi birželio - rugsėjo mėn. Dauginasi sėklomis.

Auga pievose, dirvonuose, krūmuose, mišrių miškų aikštelėse.

Vaistinė žaliava – augalo antžeminė dalis, pjaunama jai žydint. Žaliavoje yra 0,6-1,0 % alkaloidų, karčiųjų medžiagų (gentiopikrino, svertiamarino, amarogentino), cukrų, iki 0,3 % glikozidų, askorbino rūgšties, eterinio aliejaus, dervinių, dažinių ir mineralinių medžiagų.

Užpilas ir tinktūra vartojami apetitui žadinti; virškinamojo trakto ligoms gydyti; tulžies išsiskyrimui skatinti; sergant kepenų, inkstų ligomis; turi kirmėles varančių savybių. Liaudies medicinoje vartojama sergant žarnyno ligomis, nuo pykinimo.

Augalas dekoratyvus