Sierinka

Sierinka – sena lietuviška rudeninė obelų veislė. Iki 1966 m. buvo įrašyta į Lietuvos Nacionalinį augalų veislių sąrašą.

Sierinkos veislės obuoliai prof. Adomo Hrebnickio sudarytame „Vaisių atlase“ (rus. „Атлас плодов“), 1906 m.

Aprašymas

Liaudiškos selekcijos. Rytų Lietuvoje buvo žinoma Strumiluvkos vardu (lenk. Strumiłłówka), pagal vilniečio sodininko Juozapo Strumilos pavardę. Sodinukas auga lėtai, vėliau susiformuoja tankus ir apvalus vainikas. Pasodinus pradeda gausiai derėti po 9–10 metų. Žydi vidutiniškai vėlai. Vaisiai skinami rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje. Obuoliai vidutinio dydžio (apie 96 g svorio), vartojami švieži ir išlaikyti sandėlyje (iki sausio mėnesio). Vaisiai kūgiški, neryškiai briaunoti, saldžiarūgščio vyno skonio, nesunkiai transportuojami. Odelė pilkšvai žalsvos spalvos, saulėtoje pusėje padengtas tamsiai raudonos spalvos dryželiais. Minkštimas balsvas, aromatingas ir sultingas, smulkiai grūdiškas. Veislė atspari šalčiams.

Šaltiniai

• Asta Blažytė. Senosios lietuviškos vaismedžių veislės Archyvuota kopija 2014-07-29 iš Wayback Machine projekto.
• Strumiłłówka Archyvuota kopija 2018-06-23 iš Wayback Machine projekto.
• Сорт яблони Серинка (Серое, Серянка) Archyvuota kopija 2018-06-23 iš Wayback Machine projekto.