Sichote Alinis
| Sichote Alinis | |
|---|---|
| |
| Šalis |  Rusija
|
| Aukščiausi kalnai | Tordoki Jani (2090 m)[1] |
| Kalnagūbriai | |
| Upių ištakos | Tumninas |
| Ežerai | |
| Uolienos | smiltainis, skalūnai |
| Ilgis | ~1200 km |
Sichote Alinis (rus. Сихотэ-Алинь) – kalnų sistema Rusijos Tolimuosiuose Rytuose (Mandžiūrijoje), Chabarovsko ir Primorės kraštuose. Driekiasi tarp Amūro upės ir Totorių sąsiaurio. Ilgis šiaurės-pietų kryptimi ~1200 km, plotis iki 250 km. Vyraujantis aukštis 800–1000 m, aukščiausia vieta – 2090 m (Tordoki Jani k.).
Sichote Alinis susidarė mezozojaus periode. Susideda daugiausia iš skalūnų ir smiltainių su gausiomis intruzijomis, kuriuose randama naudingų iškasenų: aukso, alavo, polimetalų rūdų, įdubose – akmens ir rusvųjų anglių.
Reljefui būdingos priekalnių bazaltinės plynaukštės, pietinėje ir rytinėje dalyje – stačiašlaičiai vidutinkalnių kalnagūbriai, vakaruose – platūs slėniai ir duburiai, aukščiau – 900 km plokščios, plikos viršūnės (golcai).
Sichote Alinio pietuose ir centrinėje dalyje auga mandžiūrinio tipo mišrieji miškai (iki 500 m aukščio), šiaurėje – taiga (ajaninės eglės, baltažieviai kėniai). Aukštikalnėse – kalnų tundra.
2001 m. Sichote Alinis dėl savo unikalios gamtos įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą (Sichote Alinio rezervatas).