Sevelas
Sevelas (isp. Sewell) – negyvenamas, buvęs vario kasėjų miestas Mačalio komunoje, Kačapoalio provincijoje, O‘Higinso regione, Čilėje. Sevelas įsikūręs Andų Cerro Negro kalno šlaite 2000–2500 metrų aukštyje.
| Sevelas | |
|---|---|
| Pasaulio paveldo sąrašas | |
| |
| Vieta |  Čilė
|
| Tipas | Kultūrinis |
| Kriterijus | ii |
 Nuoroda
|
(angl.) (pranc.): 1214 |
| Regionas** | Lotynų Amerika |
| Įrašymo istorija | |
| Įrašas | 2006 (30 sesija) |
  Sevelas šalies/regiono žemėlapyje
| |
 Vikiteka: |
Sevelas |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Istorija redaguoti
.jpg)
1904 m. Braden Cooper kompanija atidarė vario kasyklą ir įkūrė gyvenvietę darbininkams. Pirmąjį dešimtmetį buvo vystomi du rajonai: Pueblo Hundido ir El Establecimiento. Pastatyta hidroelektrinė, keltuvas rūdai kelti iš kasyklos, darbininkams tverti bendrabučio tipo namai. 1915 m. gyvenvietė buvo pavadinta Sevelu, pirmojo „Brader Copper“ kompanijos prezidento Bartono Sewelo atminimui.
I pasaulinio karo metais buvo milžiniškas vario poreikis, todėl kasykla sparčiai plėtėsi, o su ja augo ir miestas. 1918 m. Sevele gyveno 14000 gyventojų. Buvo pastatyta ligoninė, gaisrinė, bendruomenės klubas, keletas pramoninių pastatų. Pradėjus kurtis šeimoms, pradėti statyti šeimyniniai namai, vaikų žaidimų aikštelės, kino teatras, mažos parduotuvėlės, mokyklos. Mieste nebuvo transporto, išskyrus traukinį, kuris stodavo stotyje. Pėsčiųjų judėjimas vyko laiptais aukštyn – žemyn ir horizontaliai siauromis gatvelėmis ir takais. Visos prekės į paskirties vietą buvo gabenamos nešikų (isp. cargadores). Namai buvo statomi prisitaikant prie reljefo ir gamtos sąlygų. Dauguma namų buvo mediniai, dviejų ar trijų aukštų, siauri ir ilgi. Visi pastatai – tvirti, apsaugoti nuo žemės drebėjimų, kalnų griūčių. Nežiūrint visų kliūčių ir pavojų, Sevelas klestėjo ir pasiekė savo zenitą 1960 m. su 16000 gyventojų.
1967 m. Čilės vyriausybė įsigijo 51 % kompanijos akcijų ir viskas greitai pasikeitė. Gyventojai buvo perkelti į Rankavą ir aplinkines vietoves. Kasyklos buvo tokios gilios, kad šone buvo iškastas geležinkelio tunelis netoli Rankagua rūdai vežioti. 1971 m. kasykla buvo nacionalizuota ir pervardinta į „El Teniente“. 1977 m. mieste gyveno mažiau nei 2000 gyventojų, buvo nugriauta dauguma pastatų, išliko tik tie, kurie buvo reikalingi kasyklos funkcionavimui. Sevelas tapo miestu vaiduokliu. 1998 m. Čilės Vyriausybė Sevelą paskelbė nacionaliniu paminklu, 2006 m. jis buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Sevelas – laiptų miestas, kuriame nebuvo automobilių kelių, tik geležinkelis, kuriuo atvykdavo darbininkai ir jų šeimos į vietą. Dėl savo formos naktimis jis tapdavo panašus į Kalėdų eglutę, visi gyvenę Sevele šiltai prisimina šią vietovę.